Statybų sektoriaus asociacijos, siekdamos atkreipti dėmesį į sektoriaus aktualijas – rūpestį dėl tvaraus sektoriaus augimo, paslaugų kokybės gerinimo ir konkurencingumo stiprinimo – Vyriausybei ir ministerijoms pateikė pasiūlymus dėl esamų problemų sprendimo būdų, pažangaus sektoriaus vystymosi krypčių.
Pabrėžiama, kad statybų sektoriaus reikšmė šalies ūkiui neabejotina – jis sukuria 7–10 procentų šalies bendrojo vidaus produkto ir 83–105 tūkst. darbo vietų (pastaruosius dešimt metų, priklausomai nuo ekonominės situacijos), sumoka į biudžetą daug mokesčių, skatina susijusių verslų plėtrą.
Pasiūlymus kartu rengė: Lietuvos statybininkų asociacija, Lietuvos projektavimo įmonių asociacija, Lietuvos architektų rūmai, Lietuvos statybos inžinierių sąjunga, Asociacija „Lietuvos keliai“, Lietuvos betranšėjų technologijų asociacija, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija, Nacionalinė pasyvaus namo asociacija, Lietuvos elektros energetikos asociacija, Lietuvos karjerų asociacija, Polistireninio putplasčio asociacija, Lietuvos melioracijos įmonių asociacija, Lietuvos nacionalinė židinių-dūmtraukių montuotojų asociacija, Mineralinės vatos gamintojų asociacija, Pastatų sertifikavimo ekspertų asociacija, Respublikinė langų ir durų gamintojų asociacija, Skaldos gamintojų asociacija „Milsa ir ko“ ir Statybos industrijos asociacija.
Pasiūlymai dėl statybų plėtros ir kokybės didinimo (Aplinkos ministerijos reguliavimo sritis):
1. Tobulinti Teritorijų planavimo įstatymą, pašalinant teisines kolizijas, paprastinant bei paspartinant teritorijų planavimo procesą. Sukurti kvalifikacijos kėlimo sistemą savivaldybių specialistams, atsakingiems už teritorijų planavimą; sukurti kontrolės mechanizmą, apsaugantį nuo Nacionalinės žemės tarnybos ir savivaldybių specialistų grubių klaidų, atliekant teritorijų planavimą. Optimizuotas teritorijų planavimas yra viena esminių investicijų bei verslo plėtros prielaidų.
2. Teikti LR Seimui svarstyti jau parengtą LR savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo projektą. Aiškus statybos procedūrų bei finansavimo reglamentavimas sudarys prielaidas investicijoms į infrastruktūros plėtrą.
3. Atnaujinti LR būsto strategiją, atsižvelgiant į esamas demografines, socialines ir ekonomines realijas. Parengti teisinės ir finansinės paramos jaunoms šeimoms įsigyti būstą priemones (pvz., kredito palūkanų kompensavimas), skatinti legalaus apskaitomo nuomojamojo būsto fondo plėtrą, kurti municipalinio būsto fondą savivaldybėse jaunoms ir darbingoms šeimoms išlaikyti miestuose ir regionuose, didinti investicijas į socialinio būsto statybą.
4. Užtikrinti pastatų modernizavimo finansavimą; vykdyti kompleksinį daugiabučių namų atnaujinimą kvartalais; prioritetą teikti ne pavieniam, bet kvartaliniam daugiabučių namų atnaujinimui; rengti pastatų atnaujinimo tikslingumo vertinimą su galimybe neefektyvius pastatus demontuoti.
5. Skatinti aukštesnę pastatų energinio efektyvumo klasę naujai statomiems ir modernizuojamiems pastatams, taikant tokius instrumentus kaip pastatų sandarumo matavimų bei pastatų energinio naudingumo sertifikavimo dalinis finansavimas, paramos modernizuojant pastatus diferencijavimas, ir kt. Užtikrinti, kad atliekant projektų ekspertizes būtų įvertinamas pastatų energinis efektyvumas bei kokybė.
6. Didinti naujai statomų ir modernizuojamų pastatų šiltinimui naudojamų medžiagų kokybės kontrolę, skatinti sertifikuotų šiltinimo sistemų naudojimą.
7. Vystyti strategiją ir įgyvendinimo priemones dėl priešgaisrinės saugos užtikrinimo naujai statomuose, modernizuojamuose ir eksploatuojamuose pastatuose, užtikrinant šiltinimo, kieto kuro bei kitų inžinerinių sistemų sertifikavimo reikalavimų laikymąsi bei įvertinti specialistų atestavimo poreikį.
8. Sustabdyti šiuo metu vykdomą ir jokios pridėtinės vertės neteikiančią statybos techninių reglamentų konsolidaciją (mechaninį sujungimą); iš esmės peržiūrėti, atnaujinti bei optimizuoti statybos techninių reglamentų turinį pagal laikmečio poreikius, įskaitant statybos procesų skaitmenizavimą.
