„Tai formuoja kiekviena valstybė. Gedimino prospekto ministerijos apaugo kavinutėmis, jis virto pasivaikščiojimų promenada, o vidaus produkto kūrimas po truputį persikelia į Konstitucijos prospektą, čia atsiranda normalius lėšų srautus generuojančių objektų. Šie dalykai matyti architektūroje – jei yra galios, raumenis stengiamasi parodyti.“

Anot E. Neniškio, tam tikrą verslo centrų architektūros, teikiamų paslaugų lygį diktuoja ir tokios tipologijos užstatymo arealuose dirbančių specialistų poreikiai, kurie yra gerokai aukštesni nei vidutiniai.

„Tokiems žmonėms neužtenka keturkampės dėžutės, kur nėra nei kur pavalgyti, nei kur apsipirkti. Darbuotojams reikia ir vaikų priežiūros centrų, ir treniruoklių salių, o į rinką dabar ateinantys verslo centrų plėtotojai nori būti arčiau žaliųjų sertifikatų. Stengiamasi, kad projektai skatintų judėjimą viešuoju transportu, dviračiu, pėsčiomis“, – visos šios aplinkybės, studijos „Arches“ architekto nuomone, yra svarbus akstinas kurti viešąsias erdves, ryšius su Neries upe, su potencialiomis gyvenamosiomis teritorijomis.

„Šnipiškių pavadinimas šiandien kelia ne pačių geriausių asociacijų, bet pokyčiai – tik laiko klausimas. O šių verslo centrų darbuotojams tai galimybė šalia ir tikrai patrauklioje vietoje turėti kokybišką būstą“, – sakė E. Neniškis.

Upės artumas, slėnis, senamiesčio matomumas – tai privalumai, kuriais nekilnojamojo turto projektų plėtotojai gali vilioti klientus į naująjį miesto centrą ir kurių niekas neplanuoja uzurpuoti tik verslo elito poreikiams. Problema tik tai, kad viešųjų erdvių, tokių, kuriose gyvenimas virtų taip, kaip prie Baltojo tilto, čia stinga. E. Neniškis linki, kad būtų nuosekliai vykdomi planai naujajame miesto centre stiprinti skersinius ryšius, kurie buvo numatyti ir miesto bendrajame, ir Šnipiškių detaliajame plane: „Net ir mūsų projekte per sklypą numatytas žaliasis praėjimas. Skersinių ryšių sistema kurtų susikirtimų vietose mazgus, ir tuose mazguose galėtų rastis išskirtinių objektų, kurie taptų traukos taškais.“

Naujieji verslo centrai jaukinsis miestiečius

Projekto „Quadrum“ kūrimo pradžioje, drauge su partneriais norvegais pabandę paieškoti Konstitucijos prospekte vietų pavalgyti – kad išsiaiškintų, ar bent kur nors juntama žmonių buvimo sukuriama vibracija, „Arches“ architektai tokių rado vos dvi. Lietuvių architektų prioritetai sutapo su architektūrinę „Quadrum“ koncepciją kūrusių norvegų vizija: nesiveliant į grožio konkursus, nesinaudojant triukais dėmesiui pritraukti kurti aukšto lygio architektūrą, akcentuoti kokybiškas detales, komfortišką eksploataciją ir dermę su miesto aplinka – naujasis verslo centras sieks įsilieti į viešąsias erdves.

Verslo centro „Quadrum“ vizualizacija.
Verslo centro „Quadrum“ vizualizacija.

Todėl dabar daroma viskas, kad būsimasis daugiafunkcis kompleksas taptų ne tik jo naudotojams, bet ir svečiams patrauklia užuovėja, dar vienu traukos tašku naujajame miesto centre. Žodį „užuovėja“ galima suprasti ir tiesiogiai – projektuodami viešąją urbanistinę erdvę komplekso užstatymo centre, architektai atliko studiją analizuodami vėjo judėjimą. Tai – viena detalių, parodančių projekto autorių atidą kiekvienai smulkmenai. „Konstitucijos prospektas turi vėjosūkos problemų – dėl to Europos aikštėje ne visada labai komfortiška būti. Projektavome stengdamiesi tos problemos išvengti“, – sakė E. Neniškis.

70 tūkst. kvadratinių metrų ploto verslo centras „Quadrum“ suprojektuotas kaip miestas mieste. Projekto plėtotojų vizualizacijos
70 tūkst. kvadratinių metrų ploto verslo centras „Quadrum“ suprojektuotas
kaip miestas mieste.

Išraiškingo, parko supamo atriuminio tipo verslo centro „k29“ kūrėjai irgi neturėjo ambicijų sukurti efektingiausią Konstitucijos prospekto statinį. Labiau rūpėjo organiška šios teritorijos dalimi galintis tapti pastatas. Tuo tikslu architektams teko įvertinti ir esamą urbanistinį kontekstą, ir būsimą, numatytą „Vilniaus plano“ architektūrinės kalvos sprendiniuose.

„Siekėme, kad pastatas darniai įsilietų į formuojamos architektūrinės kalvos papėdę – taptų jos akcentu. Taip pat svarbu atsižvelgti ir į supantį gamtinį karkasą: Neries vingį bei žaliąsias erdves ties juo, Šeškinės ozą, būsimą Japonišką sodą kitoje Lvovo gatvės pusėje“, – komentavo A. Gvildys.

Projekto „k29“ architektūrinės dalies vadovas juokauja – tam tikra prasme grožio konkurse verslo centro kūrėjai dalyvavo – juk laimėtas tarptautinis architektūros konkursas. Bet architektūra nėra tik grožis.

Temos: „Archinova“, Aleksandras Gvildys, Audrius Ambrasas, Edgaras Neniškis, Konstitucijos pr., Schage, Verslo centras „k29“, Verslo centras „Quadrum“

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Fill out this field
Fill out this field
Įveskite tinkamą el. pašto adresą.

Susiję straipsniai
Susiję straipsniai