• tikkurila
  • ruukki
  • tikkurila
  • ruukki

Statybininkų nerimas dėl kintančios verslo liudijimų tvarkos: kaip tai pakeis jų darbą?

2019 gruodžio 12 d.
Statybininkas
Pixabay.com nuotr.

Nuo kitų metų liepos 1 d. besikeičianti verslo liudijimų tvarka statybos darbams atlikti sukėlė nerimą statybininkų tarpe. Jų interesus atstovaujanti Lietuvos statybininkų asociacija (LSA) pareiškė, jog naujas sąrašas darbų, kurie atliekami su verslo liudijimu, yra suformuotas atvirkščiai, negu turėtų būti.

Portalas SA.lt pakalbino LSA atstovą apie tai, kokias pasekmes šie pakeitimai gali turėti paprastiems darbininkams ir įmonėms. Taip pat apie pokyčių priežastis pasisakė ir Finansų ministerijos atstovė.

Iniciatyva keisti tvarką atėjo iš Finansų ministerijos (FM), o ne iš statybos sektoriaus politikos formuotojos Aplinkos ministerijos (AM), nes keitimo priežastis ir tikslas buvo sumažinti „šešėlinę“ veiklą. Tačiau, anot LSA atstovų, rengiant šiuos pakeitimus nebuvo įsiklausyta į statybų sektoriaus atstovų nuomonę ir esą dėl to buvo priimti klaidingi sprendimai, turėsiantys pasekmių darbininkams.

„Finansų ministerija neturėjo tikslo teisingiau reguliuoti statybos veiklą, kaip tokią, be to, tai ne jos sritis. Todėl į LSA argumentus nekreipė dėmesio, nes statybinė logika jų nedomina, o gal ir nelabai ją supranta.

AM šiuo klausimu jokių iniciatyvų nerodė, tik neprieštaravo FM parengtiems pakeitimams, nes bet kuri ministerija nelabai ir galėtų prieštarauti „šešėlio“ mažinimo priemonėms, nes tai Vyriausybės politika“, – teigė LSA teisininkas Andrius Raščius.

A. Raščiaus teigimu, piktnaudžiavimas verslo liudijimais buvo įgijęs didžiulį mastą, tačiau dėl to, anot jo, buvo kalta pati valstybė, sudariusi sąlygas mokėti minimalius mokesčius įgyjant konkurencinį pranašumą.

„Reguliavimas buvo neteisingas iš esmės, tačiau net ir mokant nedidelius mokesčius su verslo liudijimais, vis tiek dar ir tokioje situacijoje būdavo stengiamasi išvengti net ir minimalių mokesčių. Pavyzdžiui, liudijimas buvo išperkamas tik savaitei, kai reikėdavo įforminti kokį nors statybinį formalumą (t.y. mokėdavo tik už savaitę). Arba dirbdavo visa brigada be jokių liudijimų, o liudijimą turėdavo tik vienas, kad galėtų parodyti užsakovui atseit dirba legaliai.

Darbas brigadoje iš principo nebe individuali veikla, o paslėpta įmonės forma. Deja, valstybė tai toleravo ir laikė individualia veikla.A. Raščius

Populiaru yra dirbti „brigadoje“, nes vienas asmuo nelabai ką galėtų nuveikti. Darbas brigadoje iš principo nebe individuali veikla, o paslėpta įmonės forma. Deja, valstybė tai toleravo ir laikė individualia veikla. Realaus inspektavimo iš valstybės nelabai matėsi. Gal kažkiek ir sugaudavo tokių, kurie visai be liudijimo dirbo“, – kalbėjo A. Raščius.

Paklaustas, kokias pasekmes darbininkams gali turėti naujai priimti pakeitimai dėl verslo liudijimų statybose, jis tvirtino, jog liudijimų panaikinimas nereiškia, jog statybininkams reikės steigti įmonę.

„Fizinis asmuo galės vykdyti veiklą su individualios veiklos pažyma. Šiuo atveju kartą metuose turės deklaruoti pajamas ir sumokėti mokesčius (GPM ir Sodros) nuo gautų pajamų. VMI pati suformuoja ir atsiunčia preliminarią deklaraciją, lieka įrašyti tik uždirbtą sumą. Bendra apmokestinimo suma sieks apie 30 proc., tačiau buhalterinė popierizmo našta nėra didelė.

Todėl ir sakome, kad smulkiai statybos veiklai galėjo palikti liudijimus, nes liudijimas yra smulkaus verslo skatinimo forma. Stambiai veiklai tai labai gerai, kad atsiranda normalus apmokestinimas, nes užtenka imituoti smulkų verslą ten, kur jo nėra ir būti negali.

Be to, mokėdami normalius mokesčius statybininkai galės gauti normalią pensiją, nes su verslo liudijimu tai gautų tik „pašalpą“ ir turėtų būti išlaikomi valstybės“, – aiškino A. Raščius.

Nepaisant LSA teisininko įvardijamų netikslumų, jis tvirtino, jog permainos buvo ilgai lauktos.

„Iš principo veiklų sąrašo siaurinimas, koks jis bebūtų, yra teisinga kryptis, nes iš liudijimų sąrašo turėtų būti išbraukta pelningiausia veikla, o valstybė turėtų gauti normalius mokesčius. Be to, konkurencija tarp ūkio subjektų taps sąžiningesnė, nes išlaidos kažkiek supanašės.

Tik sąrašas turi būti ne tik teisingas mokesčių atžvilgiu, bet ir logiškas statybos požiūriu. O tai reiškia, kad sąraše turi likti tik smulkus verslas – ką vienas žmogus realiai ir saugiai gali padaryti – tai apdailos darbai. Visgi, iš sąrašo turi išsibraukti stambesni statybos darbai. Deja, bet dabar yra atvirkščiai“, – kalbėjo A. Raščius.

Finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento direktorė Jūratė Laurikėnaitė teigė, jog verslo liudijimų išdavimo tvarkos pakeitimai susiję su „šešėlio“ struktūrinę reformą įgyvendinančiais Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimais, kurie leidžia iš pajamų atskaityti sumas už atliktas pastatų, lengvųjų automobilių remonto ir vaikų priežiūros paslaugas.

„Atitinkamai „veidrodiniu“ principu buvo peržiūrėtas veiklų sąrašas, nesiūlant iš veiklų sąrašo braukti tų veiklų, kurių naudai patirtos išlaidos negalės būti atskaitomos iš gyventojų pajamų.

Tokiu būdu nustatant, kad gyventojų pajamos, gautos vykdant pastatų, automobilių remonto ir vaikų priežiūros veiklas, būtų apmokestinamos, taikant bendrąsias apmokestinimo taisykles, kai mokestis mokamas nuo veiklos rezultato, o ne fiksuoto dydžio pajamų mokesčiu“, – teigė J. Laurikėnaitė.

Ji pridūrė, jog verslo liudijimas neturi būti suprantamas kaip leidimas tam tikrai veiklai. Anot J. Laurikėnaitės, savo esme, tai yra vienas iš pajamų mokesčio sumokėjimo būdų.

„Gyventojas, įsigydamas verslo liudijimą, tik iš anksto susimoka nustatyto dydžio pajamų mokestį nuo gautinų veiklos pajamų, o pats verslo liudijimas yra tik dokumentas, kuris patvirtina, kad gyventojas susimokėjo pajamų mokestį. Veiklą vykdantis gyventojas pajamų mokestį gali mokėti ir kitu būdu, kai pajamų mokestis sumokamas mokestiniam laikotarpiui pasibaigus nuo gautų veiklos pajamų ir vykdant veiklą patirtų išlaidų skirtumo.

Galimybė mokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį yra orientuota į smulkų verslą – fiksuoto dydžio pajamų mokesčiu gali būti apmokestinamos tik 45 000 eurų per mokestinį laikotarpį neviršijančios individualios veiklos pajamos – nesvarbu, kokios rūšies.

Svarbu ir tai, kad gyventojai, tame tarpe ir vykdantys statybos darbus, pasirinkę vieną iš aukščiau minėtų pajamų mokesčio sumokėjimo būdų, turi laikytis ne tik mokesčių, bet ir kitais teisės aktais jiems nustatytų reikalavimų“, – teigė J. Laurikėnaitė.

Komentarai

statyba ir architektura
archicad