• ruukki
  • tikkurila
  • tikkurila
  • ruukki

Statybininkai vis dar jaučiasi užribyje

2013 rugsėjo 9 d.

Lietuvoje nebeliko statybos specialistų, stinga net ir nekvalifikuotų darbininkų – šiandien bene dažniausiai taip atsiliepiama apie statybų sektorių. Vis garsiau kalbama apie įsisiūbavusį daugiabučių renovacijos procesą, tačiau čia pat nuogąstaujama, kad pritrūks įmonių namų atnaujinimo darbams atlikti. Prieš kelias dienas pasirodžiusiame rugsėjo mėnesio „Statybos ir architektūros“ numeryje šias problemas komentavo naujasis Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius GEDVILAS.

– Pastaruoju metu nemažai kalbama, kad renovacijai gali pritrūkti statybos įmonių ir pačių statybininkų. Ar tai didžiausia problema šiuo metu?

– Kalbant apie renovaciją, matau kitą didelę bėdą. Renovacijos organizavimo algoritme sugalvota, kad statybininkas turi pats išmatuoti, ištirti atnaujinti ketinamą pastatą, parengti techninį projektą, darbo projektą, dalyvaujant užsakovui pasirūpinti leidimu pradėti statybos darbus. Atsakomybė, užkraunama statybininkui – didžiulė. Be to, nelabai aišku, kas bus tokio projekto užsakovas – ar namo bendrija, ar savivaldybės sukurta įmonė, turinti rūpintis renovacijos procesu. Jeigu tai minėta įmonė, ji privalo turėti visą reikiamą kompetenciją: inžinerinę, kad patikrintų, ar statybininkas viską gerai pateikė projektinėje dalyje, energijos taupymo sprendinių, kad pažiūrėtų, ar siūlomi variantai tikrai efektyvūs. Taip pat reikia išmanyti teisės aktus, kad būtų galima įvertinti sutartinius abiejų šalių įsipareigojimus.

Žinoma, tam užsakovas gali pasamdyti kompetentingus visų sričių subrangovus. Tačiau bet kokiu atveju statybininkams primetama labai daug įpareigojimų, nes parengtos preliminariosios ir pagrindinės sutartys, kurias turės pasirašyti rangovas ir kurios šiuo metu yra paviešintos Centrinės perkančiosios organizacijos interneto puslapyje, yra šališkos. Manau, skubama kuo greičiau įsisavinti pinigus, bet pamirštamas pagrindinis tikslas – sumažinti komunalinių mokesčių naštą Lietuvos gyventojams kokybiškai parinkus ir įgyvendinus statinių šiltinimo technologijas. Kirba nerimas, ar per skubėjimą neatsiras pernelyg daug klaidų, kurioms taisyti prireiks ir laiko, ir dar daugiau pinigų.

Viena vertus, galimas darbo jėgos stygius gali būti problema, tačiau tikrai ne svarbiausia. Kita vertus, renovacija nėra pagrindinė statybininkų duona. Statistika rodo, kad bendrame įmonių darbų bagaže senų daugiabučių atnaujinimas sudaro vos 10%.

– Vyrauja nuomonė, kad didžiosios mūsų šalies statybos įmonės daugiabučių modernizacijos procesu nesidomi, nes joms tai per maži projektai. Ar tai tiesa?

– Negalėčiau tvirtinti, kad didelės įmonės nesidomi daugiabučių modernizavimo projektais. Tačiau jas domina kokybiški projektai. O statybininkams labiausiai nerimą kelia tai, kad atliekant darbus reikės itin dažnai kontaktuoti su gyventojais. Jeigu pradedamas tvarkyti fasadas, bemaž kiekvienas gyventojas, priartėjus prie jo buto, užduos begalę klausimų, pateiks begalę nurodymų ir pageidavimų. Tai – socialiai sudėtingi projektai. Būna, kad senyvo amžiaus žmonės ima nurodinėti, kaip atlikti darbus, juos stabdo, trikdo statybininkus, techninę priežiūrą atliekančius specialistus. Štai su tokiais trukdžiais susidurti nesinori nė vienam statybininkui.

Todėl didesnėms įmonėms kur kas patogiau statyti naujus objektus, kur tarpusavyje kontaktuoja tik specialistai ir kilus neaiškumams viskas išsiaiškinama profesionaliai. Dar viena priežastis, dėl kurios didelės įmonės aktyviai nedalyvauja modernizavimo procese – sutartys. Jos yra viena iš, sakyčiau, paslėptų rizikų. Dabar Centrinė perkančioji organizacija yra paskelbusi pavyzdinę sutartį, kuri turėtų būti pasirašoma su būsima namo ar kelių namų renovacijos konkursą laimėjusia įmone. Vadovaujantis šia sutartimi, visa atsakomybė ir įsipareigojimų našta krinta ant statybininko pečių. Niekas neatkreipia dėmesio į vieną svarbų įvykį. Prieš keletą metų teisminiame statybos įmonės ginče su daugiabučių namų bendrija dėl neatsiskaitymo už atliktus darbus Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad bendrija negali turėti jokio turto, nes visas turtas – namas ir jo priklausiniai – priklauso gyventojams.

Čia kyla klausimas: kokias garantijas, kad bus atsiskaityta, turi statybos įmonės, pasirašančios sutartis su daugiabučių namų bendrijomis? Minėtu pavyzdžiu statybos įmonė neatgavo pinigų iš daugiabučių namų bendrijos vien dėl Aukščiausiojo Teismo išaiškinimo. Teismo sprendime nurodyta, kad namo turtas negalėjo būti registruotas bendrijos vardu, nes jis priklauso atskiriems gyventojams. Statybos įmonė nebeturėjo iš ko išieškoti turto, ir jai liko praryti karčią skaudžios patirties piliulę.

– Tai ir šiandien gali taip atsitikti?

– Šiandien Registrų centras teberegistruoja turtą bendrijų vardu. Visiškai nepaisoma Aukščiausiojo Teismo išaiškinimo. Niekas į jį nesureagavo.

– Bet dabar statybininkai, atrodo, turi daugiau saugiklių. Ar to neužtenka?

    Komentarai

    Nemokami mokymai architektams ir inžinieriams
    statyba ir architektura
    archicad