Staigus atlydis prakiurdė Gedimino kalno šlaitus

2016 vasario 10 d.

Dėl lietaus ir staigaus atlydžio vasario pradžioje ėmė deformuotis Gedimino kalno šiaurinis šlaitas – dirvožemis atitirpo ir įmirko, o po juo esantis gruntas dar buvo likęs įšalęs. Padėčiai įvertinti Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (LGT) darbuotojai kartu su VGTU ir Lietuvos nacionalinio muziejaus specialistais prieš kelias dienas, vasario 5 dieną, atidžiai apžiūrėjo vakarinę šlaito dalį, kur 50 metrų pločio ruože toliau deformuojasi žemės paviršius ir randasi nuošliaužos bei plyšiai grunte.

Pasak LGT direktoriaus Jono Satkūno, palyginti su vasario 2 dieną atliktos apžiūros rezultatais, akivaizdžiai matyti, kad grunto masyvai pasislinko šlaitu žemyn 0,2–0,5 m ir atsirado naujų plyšių bei tuštumų, ypač viršutinėje geotekstile ir velėna padengtoje šlaito dalyje. Dėl to šis šlaito ruožas yra labai nestabilus. Šlaito dangos slinkimui pristabdyti deformuoti paviršiai sutvirtinti mediniais kuolais. Taikyti kitokias priemones, Jono Satkūno žodžiais, šiuo metu netikslinga, nes nėra ištirtos šlaito inžinerinės geologinės sąlygos.

Tuo tarpu visi vėl puolė šaipytis iš prieš kelerius metus įgyvendinto sprendimo iškirsti pliką Gedimino kalno „galvą“ apaugusius medžius.

Žurnalas „Statyba ir architektūra“ kiek daugiau nei prieš metus skelbė VGTU specialistų įžvalgas apie tokių nuošliaužų atsiradimo priežastis ir problemos sprendimo būdus. Autoriai išreiškė ir savo nuomonę apie Gedimino kalno „nuvalymą“.

Komentarai