Pavasarį laukia neramūs laikai statybų aikštelėse. Pakeitus Statybos įstatymą, numatyta, kad nuo šių metų balandžio 1 dienos kiekvienas fizinis asmuo, atliekantis statybos darbus, statybvietėje privalės turėti galiojantį skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą.

Šį kodą galės suformuoti „Sodros“ sistemoje patys darbdaviai, o savarankiškai dirbantys turės suformuoti patys. Nesilaikant teisinio reguliavimo gresia atsakomybė, tad teisininkai rekomenduoja pokyčiams tinkamai pasiruošti.

Kodo tikrinimas ir atsakomybė

„Skaidriai dirbančio tapatybę turės pareigą tikrinti tos institucijos, kurios kontroliuoja nelegalų darbą, nedeklaruotą savarankišką veiklą, t. y. Valstybinė darbo inspekcija, Valstybinė mokesčių inspekcija, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, policija. Skaidriai dirbančio kodą turės tikrinti ir statytojas (užsakovas) ar jo vienas įgaliotas rangovas, būtent jie bus atsakingi, kad statybvietėje statybos darbus atliktų tik turintys skaidriai dirbančio tapatybės identifikavimo kodą“, – redakcijai atsiųstame laiške komentuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Skaidriai dirbančio kodas bus tikrinamas taikant galimybių paso patikrinimo analogiją. Tam tikslui bus naudojama nemokama „Sodros“ programėlė, kurią bus galima atsisiųsti į savo turimą įrenginį.

[prenumerata mailpoet_form_id=”7″ bg_color=”#b1cbd9″  image_url=”https://sa.lt/wp-content/uploads/2022/01/kranas.png” intro_text=”Svarbiausios” white_text=”statybų, NT, inžinerijos” outro_text=”naujienos – nepraleiskite!”]

Anot ministerijos, statytojas (užsakovas) arba jo vienas įgaliotas  rangovas taip pat bus atsakingi už kitų asmenų, kurie statybvietėje neatlieka statybos darbų, tapatybės identifikavimą. Jie privalės registruoti asmenų, kurie statybvietėje neatlieka statybos darbų, buvimo statybvietėje pradžios ir pabaigos laiką bei priežastis.

„Jeigu statytojas (užsakovas) ar jo vienas įgaliotas rangovas naudojasi jau turimomis informacinėmis sistemomis identifikuoti statybvietėje esančius asmenis, tai po balandžio 1 d. „Sodros“ direktoriaus nustatyta tvarka bus sudaryta galimybė skaidriai dirbančio identifikavimo priemones integruoti į šias turimas sistemas“, – teigia ministerijos atstovai.

Už skaidriai dirbančio kodo neturėjimą statytojui, jo įgaliotam rangovui, taip pat darbuotojui yra numatytos baudos, kurių dydis svyruoja nuo 50 iki 7000 Eur.  Baudos dydis nustatomas priklausomai nuo to, kas įvykdė pažeidimą – statytojas (užsakovas) ir rangovas, kaip darbdavys, ar darbuotojas, atliekantis statybos darbus.

Teisininkai pataria pasiruošti pokyčiams

Sandra Bliuvaitė-Šulcienė, nekilnojamojo turto teisės ekspertė, advokatų kontoros „TGS Baltic“ asocijuotoji partnerė statytojams (užsakovams) rekomenduoja įvertinti tai, kad pakeisto teisinio reguliavimo nesilaikymo pasekmės gali būti gan skaudžios ir atkreipia dėmesį į kelis būtinus žingsnius, siekiant atitikti pakeistą teisinį reguliavimą.

„Pirmiausia, reikėtų įvertinti naują teisinį reguliavimą renkantis statybos organizavimo būdą. Ūkio būdu statybos darbus organizuojantys statytojai (užsakovai), kurie statybos darbams nesamdo rangovų, pagal pakeistą Statybos įstatymą bus tiesiogiai atsakingi už netinkamą naujai nustatytų pareigų vykdymą, tad ir už netinkamą į statybvietę patenkančių asmenų kontrolę. Be to, statytojai (užsakovai), kurie statybos darbams atlikti pasitelkia ne vieną rangovą (genrangovą), o kelis rangovus, turėtų įvertinti ir tai, jog pakeistas Statybos įstatymas naujas pareigas leidžia pavesti atlikti tik vienam iš rangovų.

Kitas žingsnis – įvertinti naują teisinį reguliavimą renkantis rangovus. Rangovai, kaip darbdaviai, taip pat turi savarankiškas pareigas užtikrinant, jog jų darbuotojai laikytųsi reikalavimų, susijusių su skaidriai dirbančių asmenų identifikavimo kodų turėjimu ir pateikimu reikiamiems subjektams. Atitinkamai, patikimų rangovų pasitelkimas galėtų sumažinti neigiamų pasekmių, susijusių su pakeistu teisiniu reguliavimu, materializavimosi riziką“, – komentuoja S. Bliuvaitė-Šulcienė.

NT teisės ekspertė pataria peržiūrėti bei prie naujo teisinio reguliavimo priderinti rangos sutarčių nuostatas. Šiuo aspektu nepakanka vien tik vienoje iš rangos sutarčių aptarti, jog konkretus rangovas vykdys pareigas, susijusias su skaidriai dirbančių asmenų kontrole. Vertėtų papildomai aptarti ir netinkamo atitinkamų pareigų vykdymo pasekmes.

Taip pat, anot teisininkės, būtina atkreipti dėmesį, kad naujas teisinis reguliavimas yra aktualus ne tik naujos statybos atveju, bet ir atliekant statinių rekonstravimą ir remontą (tiek kapitalinio, tiek ir paprastojo remonto darbus).