Gaisrinės saugos tema diskutuojant apie termoizoliacines sistemas aktualumo nepraranda. Nuolat siūloma peržiūrėti gaisrinę saugą reglamentuojančius reikalavimus, esant reikalui juos griežtinti, perimti gerąją užsienio šalių patirtį. Įvykstantys nelaimingi atsitikimai diskusijas dar labiau paskatina, tačiau gaisrinės saugos specialistai teigia, kad atitinkamus žingsnius žengti galima tik viską gerai išanalizavus ir pasvėrus.
Galioja ir europiniai, ir vietos standartai
Griežtinti gaisrinės saugos reikalavimus būtina, tačiau Lietuvoje tai padaryti nėra labai paprasta. Viskas turi būti grindžiama bandymų rezultatais, o bandymams atlikti reikia nemažų lėšų.
Gaisrinių tyrimų centro Degumo bandymų skyriaus viršininkas Vytautas Jocius sakė, kad Lietuvoje, kalbant apie gaisrinę saugą, dažniausiai vadovaujamasi eurostandartais, tam tikrais atvejais taikomi ir nacionaliniai standartai. Europos Komisijos atstovai akcentuoja, kad ypatingiesiems pastatams, pavyzdžiui, daugiaaukščiams, vertėtų taikyti griežtesnius gaisrinės saugos reikalavimus. Tačiau nei Lietuvoje, nei kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse dar nėra atlikti atitinkami bandymai.
„Europoje kyla tikrai nemažai gaisrų, ir dėl jų patiriami nuostoliai yra didžiuliai, kasmet auga – ne tik dėl paties gaisro, bet ir dėl jo gesinimo, užliejamų patalpų. Todėl natūralu, kad gaisrinės saugos tema yra labai aktuali“, – kalbėjo V. Jocius.
Mineralinės vatos gamintojai atkreipia dėmesį, kad ir Vakarų Europos šalyse, ir kitose valstybėse įrengiant fasadų šiltinimo sistemas su degiomis medžiagomis tarp aukštų būtini barjerai iš nedegių medžiagų, kurie sulaikytų ugnies plitimą kilus gaisrus. Lietuvoje buvo siūlymų įteisinti priešgaisrinius barjerus, tačiau, V. Jociaus teigimu, iškilo daug klausimų, dėl kurių siūlymas atidėtas. Specialistai nesutarė dėl medžiagų naudojimo priešgaisriniuose barjeruose, medžiagų tarpusavio suderinamumo.
Lietuvoje šiuo metu vertinama bendra termoizoliacinės sistemos degumo klasė. Prieš kurį laiką Skandinavijos šalyse imta diskutuoti, kad derėtų vertinti ne visos sistemos, bet kiekvienos sudedamosios medžiagos degumo klasę. Apie tai užsiminta ir Lietuvoje, tačiau išsamesnės diskusijos neišsirutuliojo, jokių sprendimų šiuo klausimu nebuvo priimta.
„Įvairių siūlymų ir diskusijų iškyla nuolat, tačiau kol kas pakeitimų teisinėje bazėje nėra. Viena vertus, ar reikėtų atskirai vertinti sistemos sudedamųjų medžiagų degumo klasę – atsakyti sunku. Kita vertus, ir dabar į tai atsižvelgiama, nėra taip, kad sistemai suteikiama aukšta degumo klasė, jeigu joje yra degių komponentų“, – sakė Gaisrinių tyrimų centro specialistas.
Konstrukcijų atsparumas labai skyrėsi
Prieš keletą mėnesių Kroatijos sostinėje Zagrebe atliktas realaus dydžio gaisrinis bandymas, kurį organizavo Zagrebo universiteto Civilinės inžinerijos fakultetas, Kroatijos gaisrinės saugos asociacija HUZOP ir Europos gaisrinės saugos organizacija „Fire Safe Europe“. Bandymų metu buvo tiriamas ugnies plitimas išorinės tinkuojamosios sudėtinės termoizoliacinės sistemos (ETICS) fasadais, šiltintais skirtingų degumo klasių medžiagomis.
Buvo sumontuoti trys identiškos konstrukcijos sertifikuotomis ETICS sistemomis padengtų fasadų fragmentai.
