Kylantis Lietuvos gyventojų būsto įperkamumo rodiklis ir pozityvūs pirkėjų lūkesčiai sujudino Vilniaus nekilnojamojo turto rinką. NT vystytojams fiksuojant rekordinius sandorių kiekius, pastebimai išaugo ir sostinės senamiestyje parduodamų butų skaičius. Anot rinkos analitikų, nėra požymių, kad artimiausiu metu ši tendencija keistųsi.
„Paklausa senamiestyje ir centrinėje miesto dalyje neslopsta, o pirkėjų dėmesys yra nukreiptas į išties kokybiškus naujo būsto projektus. Senamiestyje buto ieškantys pirkėjai vertina būsto ir vietos išskirtinumą – visgi tai miesto širdis su kokybiškai išplėtota infrastruktūra“, – sako bendrovės „Ober-Haus“ generalinis direktorius Audrius Šapoka.
Jo teigimu, daugiau nei pusė pirkėjų senamiestyje butus įsigyja savo reikmėms. Reikšminga butų dalis senamiestyje, ypač didesnio ploto, yra nuperkama šiuo metu gyvenančiųjų miesto periferijoje.
Aiškinosi klientų poreikius
Vienos didžiausių Lietuvoje erdves gyvenimui, darbui ir poilsiui kuriančios bendrovės „Darnu Group“ pardavimų direktoriaus Manto Umbraso teigimu, būtent šiuolaikiška pilnavertė infrastruktūra ir kokybiška statyba yra vieni svarbiausių kriterijų, įtikinančių iš priemiesčių keltis į senamiestį. Tai bendrovė išsiaiškino apklausiusi Vilniaus senamiestyje atgimstančio „Paupio“ rajono butų pirkėjus.
„Bendraudami su būsimaisiais naujakuriais pastebime, kad galimybė įsikurti visaverčiame rajone, kuriame bus patenkintas poreikis gyventi, dirbti, pramogauti ir rasti svarbiausias kasdienes paslaugas vienoje vietoje traukia pakankamai skirtingus poreikius turinčius žmones“, – atskleidžia M. Umbrasas.
Jo teigimu, chrestomatiniu pavyzdžiu būtų galima laikyti vieno pirkėjo istoriją. Gyvendamas užmiestyje jis tiesiog pavargo vežioti vaikus į mokslus bei kitus užsiėmimus ir nusprendė aiškiai įsivertinti situaciją. Vyras suskaičiavo, kad vien tik transporto išlaikymas kartu su automobilių statymo mokesčiais šeimai kainuoja 500 eurų per mėnesį – taip ilgai nedelsiant buvo priimtas sprendimas nusipirkti butą, esantį senamiestyje.
„Ypač patrauklia vieta gyventi miesto centrą laiko ir jaunos šeimos, dažniau perkančios erdvesnius būstus. Pastarosioms patogu tai, kad darželiai, mokyklos, būreliai ir poliklinikos yra ranka pasiekiami. Viena mama man pasakojo, kad jai labai svarus argumentas buvo tai, kad vaikas be judrių gatvių kirtimo galės patekti į mokyklą Užupyje”, – pavyzdžiais dalijasi M. Umbrasas.
A. Šapokos teigimu, taip pat reikšmingą pirkėjų dalį sudaro įsigyjantys butą senamiestyje tvariai investicijai.
„Tai reiškia, kad labiau fokusuojamasi ne į nuomos grąžos rodiklius, bet į kapitalo vertės išlaikymą ilgalaikėje perspektyvoje“, – pastebi specialistas.
Didesnės galimybės
Vienu svarbesnių faktorių vilniečiams vis drąsiau galvojant apie butą senamiestyje yra iki rekordinių aukštumų išaugęs būsto įperkamumo Vilniuje rodiklis.
„Palanki ekonominė situacija, išliekantis aukštas būsto rinkos aktyvumas ir pozityvūs pirkėjų lūkesčiai leidžia tikėtis ne ką mažiau sandorių ir artimiausiu metu“, – teigia A. Šapoka.
Pernai Vilniaus gyventojai būsto galėjo įsigyti daugiau nei 2017 metais. „Ober-Haus“ skaičiavimais, statistinis vilnietis už savo vidutinį grynąjį (neto) metinį darbo užmokestį 2018 metais galėjo įsigyti 6,6 m² (2017 metais – 6,2 m²) vidutinės klasės bute.
Butų kainų ir darbo užmokesčio santykis 2018 metais ir toliau gerėjo būsto pirkėjų naudai beveik visuose šalies didmiesčiuose. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vidutinis neto darbo užmokestis Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miestų savivaldybėse 2018 metais, palyginti su 2017 metais, vidutiniškai augo 7,2–9,8 proc.
„Ober-Haus“ duomenimis, vidutinės butų kainos per tą patį laikotarpį šiuose miestuose ūgtelėjo 2,6–8,0 proc.“, – atkreipia dėmesį A. Šapoka.
M. Umbrasas pažymi, kad beveik ketvirtadalis butų pirkėjų „Paupyje“ nurodo įsigyjantys nuosavą būstą, nes nebenori jo nuomotis.
„Dar tiek pat pirkėjų apklausose nurodė, kad keliasi iš mažesnio į didesnį butą. Šios priežastys taip pat akivaizdžiai byloja, kad žmonės jaučiasi laisviau ir drąsiau priima finansinius sprendimus“, – sako specialistas.
Svarbus ir vardas
Tarp kitų svarbiausių aspektų „Paupio“ pirkėjai apklausose pažymėjo uždarus vidinius kiemus, taip pat buvo įvertinta žalumos gausa, pasivaikščiojimų bei dviračių takai joje. M. Umbrasas pasakoja, kad perkantiesiems naujos statybos butus svarbus ir vystytojo vardas.
„Dabartiniai pirkėjai dažniausiai būna geriau susipažinę su rinka, įsivertinę ne vieną projektą, keliantys aukštus reikalavimus kokybei ir statytojo vardui – šie aspektai vienodai būdingi visiems be išimties klientams“, – pažymi specialistas.
„Darnu Group“ inf.
