2015 metais bendrovė „Hanner“, už 40 mln. eurų centrinėje miesto dalyje įsigijusi beveik 8 hektarų ploto teritoriją, planavo čia įkurdinti administracinį ir verslo centrą, viešbutį bei gyvenamuosius namus. Keturių žvaigždučių viešbučio statybos darbai jau pradėti, pirmasis verslo centras projektuojamas, o ateityje turėtų iškilti ir daugiau biurų bei gyvenamieji namai. Bet prieš tai bendrovei teks projektu nepatenkintai visuomenės daliai įrodyti, kad turi teisę nestatyti čia naujo stadiono. O galbūt – pažadėti, kad šioje vietoje atsiras kita visuomenei patraukli viešoji erdvė.

Šiandien sostinės savivaldybės atstovai susitiko su bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininku Arvydu Avuliu. Sostinės meras įsitikinęs – Vilnius stadioną prarado dėl nesąžiningų praėjusios valdžios veiksmų. „Reikėtų aiškiai pasakyti, jog akivaizdu, kad šioje vietoje kažkada buvo numatytas stadionas, kuris ne visai skaidriais būdais buvo paverstas ne stadionu, net iki galo neužbaigiant visų procedūrų. Tokią teisinę koliziją sudarė praėjusios kadencijos valdžia, iš esmės išparceliavusi stadioną, ir tai man, kaip ir tūkstančiams futbolo sirgalių, kelia nerimą“, – sako Remigijus Šimašius.

Anot mero, buvusios tarybos sprendimai sukūrė situaciją, kai buvo patvirtintas šios teritorijos detalusis planas, tačiau bendrasis planas liko nepakeistas: jame iki šiol numatytas stadionas. Taigi, iš esmės neužbaigta teritorijų planavimo procedūra, kuri sudaro galimybę skirtingai interpretuoti teritorijos vystymą.

Tuo tarpu dar praėjusios kadencijos metu Šeškinėje buvo nuspręsta statyti Nacionalinį stadioną – daugiafunkcį sveikatinimo, ugdymo, švietimo, kultūros ir užimtumo skatinimo kompleksą. Pasak R. Šimašiaus, šiuo metu vyksta aktyvios potencialių investuotojų paieškos, vykta tarptautinis konkursas stadiono operatoriui išrinkti, kuriuo domisi užsienio investuotojai.

„Futbolo stadionas Vilniuje tikrai bus. Naujajame daugiafunkciame komplekse numatytos net trys futbolo aikštės. Tačiau esame už tai, kad dabartinė buvusio „Žalgirio“ stadiono teritorija taip pat turi tapti patrauklia viešąja erdve, maksimaliai atitinkančia miestiečių poreikius. Dėl to tariamės su investuotoju – stadioną įsigijusia bendrove „Hanner“, – komentavo R. Šimašius.

Vilniaus meras projekto vystytoją informavo, kad svarstoma galimybė užsakyti nepriklausomą teritorijos planavimo dokumentų ekspertizę, kuri atsakys į klausimą, koks yra šios teritorijos teisinis statutas.

Rytoj savo poziciją prie savivaldybės ketina išreikšti ir Vilniaus futbolo sirgalių bendruomenė. Jai miesto meras siūlo taip pat aktyviai įsitraukti į tinkamiausio sprendimo vilniečiams paieškas, galiausiai, žada išsamiai informuoti miestiečius apie diskusijas su investuotoju.

Savo poziciją paskelbus savivaldybei, pranešimą išplatino ir bendrovė „Hanner“, bręstančią situaciją pavadinusi „antruoju LIDL nesusipratimu“. Bendrovė priminė, kad „Žalgirio“ stadiono teritorijoje ketina investuoti daugiau kaip 200 mln. eurų. „Remiantis prieš dvejus metus LR Vyriausybės ir Vilniaus miesto savivaldybės priimtais sprendimais, čia turėtų iškilti viešbutis, gyvenamieji namai ir verslo centrai, todėl socialiniuose tinkluose ir viešojoje erdvėje kuriamas spaudimas Vilniaus miesto savivaldybei ir „Hanner“ atrodo keistai ir menkina Vilniaus įvaizdį“, – rašoma pranešime.

Pabrėžiama, kad Vilniaus miesto tarybos sprendimas pakeisti bendrąjį planą atsisakant suplanuoto prioritetinio sporto ir pramogų objekto „Nacionalinis „Žalgirio“ futbolo stadionas su daugiafunkciniu kultūros ir pramogų centru Rinktinės gatvėje“ priimtas tik po to, kai 2013 metų pabaigoje buvo išjudintas Nacionalinio stadiono klausimas ir paskelbta, kad bus statomas daugiafunkcis sveikatinimo, švietimo ir užimtumo kompleksas Šeškinėje.

„2015 metų balandžio 30 dieną, kai „Hanner“ už 40 mln. eurų iš „Šiaulių banko“ įsigijo beveik 8 ha teritoriją tarp Rinktinės ir Šeimyniškių gatvių, kompanija iš karto paskelbė, jog šioje teritorijoje bus statomi gyvenamosios ir administracinės paskirties pastatai. „Hanner“ kartu su Architektų sąjunga 2015 metų rugpjūčio mėnesį organizavo atviras kūrybines dirbtuves, kuriose 6 architektų komandos pateikė šios teritorijos konceptinius sprendinius. Šie sprendiniai buvo pristatyti visuomenei, aptarti, ir nė viename iš koncepcinių variantų stadionas nebuvo numatytas“, – rašoma „Hanner“ laiške, skirtame paaiškinti situaciją bendrovės plėtros planais „Žalgirio“ stadiono vietoje nepatenkintai visuomenės daliai.

Advokatės Kristinos Sabaliauskienės teigimu, stadiono klausimas buvo išspręstas, kai buvo priimtas LR Vyriausybės Strateginio komiteto sprendimas ir Vilniaus miesto savivaldybė patvirtino Monitoringo ataskaitą ir numatė pakeisti miesto bendrąjį planą. Įvertinus šiuos du valstybės institucijų sprendimus, įsigydama teritoriją „Hanner“ turėjo teisėtus ir pagrįstus lūkesčius, kad bendrojo plano pakeitimas bus atliktas pagal patvirtintą Monitoringo ataskaitą, o bendrovė galės vykdyti suplanuotas investicijas: „Pagal galiojančius teisės aktus, po to, kai Vilniaus miesto savivaldybė 2014 metų gruodžio 3 dieną patvirtino Monitoringo ataskaitą, bendrojo plano pakeitimai turėjo būti pradėti ne vėliau kaip per vieną mėnesį“, – teigė K. Sabaliauskienė.

Leidimas griauti stadioną Rinktinės gatvėje buvo išduotas dar 2010 metų balandžio 7 dieną, o griovimo darbai buvo pradėti 2016 metų liepos mėnesį. „Hanner“ apie stadiono griovimo darbus visuomenę informavo iš anksto.

„Mes stebime jau antrą į „LIDL“ atvejį panašią situaciją, kai spaudimas atsiranda tik įsigijus didelės vertės, tačiau apleistą, teritoriją ir pradėjus pokyčius, o savivaldybę staiga bandoma priversti pakeisti anksčiau priimtus sprendimus. Tokia praktika nėra nei sąžininga, nei teisinga, šitaip menkinamas Vilniaus ir Lietuvos patrauklumas investuotojams“, – pareiškė bendrovės „Hanner“ vadovas A. Avulis.