„Standartiškai kompozicinės plokštės dažniau naudojamos prekybos, gamybos patalpų, sandėlių fasadams, – pripažino V. Lukoševičius. – Bet mes turėjome idėją, kaip padaryti, kad fasadas būtų ne tik nebrangus, bet ir efektyvus bei maksimaliai estetiškas. Visoriai nėra miesto centras, aplinka čia lyg ir nekelia ypatingų reikalavimų, bet vis vien norėjosi, kad statinys nebūtų visai eilinis, turėtų savo veidą.“
Dėl fasado medžiagos pasirinkimo efektyvumo problemų neturėjo kilti – pagal daugiasluoksnių, vadinamųjų kompozicinių, plokščių „Kingspan“ gamintojų skaičiavimus, tam, kad būtų pasiekta norima sienų varža – užsakovai norėjo, kad pastatas pasiektų energinio naudingumo B klasę – objektui turėjo užtekti viso labo 80 mm storio plokštės. Bet tai neįtikimai atrodė net patiems architektams, tad apsidrausdami jie nusprendė dėti 100 mm storio plokštes KS1000 AWP – iš išorės cinkuota ir poliesteriu dengta skarda (0,4–0,6 mm storio), viduryje – ne akmens vatos, o uždarų putų poliuretano (IPN) termoizoliacinis užpildas. Šios plokštės šilumos perdavimo koeficientas U = 0,223 W/m2K.
„Gamintojai atsako už pačios plokštės šiluminę varžą, bet jei pastačius paaiškės, kad šilumos maža, jie gali mums pasakyti, tarkime, kad tai dėl to, jog pastate kokios nors durys tinkamai neuždaromos. Ir galbūt tai ir bus priežastis. Taigi mums svarbi visuma – viso pastato sandarumas ir šiluma, todėl turime turėti rezervą“, – aiškino architektas V. Lukoševičius.
Patalpos papildomai apšiltintos ir iš vidaus. Tiesa, ne tiek siekiant dar padidinti šilumos varžą, kiek norint apsisaugoti nuo kondensato kaupimosi ant metalinių vidaus sienų grėsmės. Taigi „Kingspan“ plokštės apdailintos gipso kartonu, o tarpas dar ir užpildytas akmens vatos sluoksniu – iš viso tai sudaro 50 mm storio sluoksnį. Apeliuodamas į tai, kad daugiausia šilumos pastatai praranda dėl vėjo, VITP atstovas pageidavo ir dvigubo sandarinimo „Kingspan“ plokščių jungčių vietose.
Rinkoje populiarėja putų poliuretanas
Galimybę naudoti nedidelio, todėl ir abejonių užsakovams neretai keliančio storio kompozicines plokštes sukuria IPN užpildas, kitaip vadinamas priešgaisriniu poliuretanu.
Pasak bendrovės „Kingspan“ atstovų, norint pasiekti tokią pat varžą naudojant akmens vatos užpildą, tektų montuoti beveik dukart storesnes – 150 mm storio – plokštes. „Kingspan“ gamina plokštes ir su šia termoizoliacine medžiaga. Šiuo metu priešgaisrinio poliuretano naudojama vis daugiau.
Augantį priešgaisrinio poliuretano populiarumą, „Kingspan“ atstovų nuomone, lemia šios medžiagos praktiškumas. Jos naudojimas leidžia sumažinti ir plokščių storį, ir svorį, medžiaga turi puikias mechanines ypatybes, neįgeria vandens, pagaliau – ji pigesnė: norint gauti tokią pat šilumos varžą naudojant akmens vatą teks mokėti daugiau. Tiesa, akmens vata atsparesnė ugniai, tad objektuose, kur itin svarbus priešgaisrinis saugumas, naudojama turi būti tik akmens vata.
V. Lukoševičius pažymėjo, kad nors užsakovai siekė tik B energinio naudingumo klasės, bendras visų jų pageidautų sprendinių rezultatas lėmė, kad pastatas sertifikuotas A klase. „Būtų buvę galima gauti ir A+ klasę, bet tam būtų reikėję atlikti sandarumo testus. Užsakovams to nereikėjo“, – komentavo architektas.
Pastangos dėl nestandartinio montavimo
Siekdami neįprasto vizualinio efekto Vilniaus architektų studijos architektai „Kingspan“ plokštes nusprendė montuoti vertikaliai. Gamintojų duomenimis, Lietuvoje šios plokštės taip montuojamos rečiau, užsienyje – maždaug 30 proc. statinių. „Projektuodami langų įstatymo mazgus kūrėme lankstinius, papildomus įdėjimus, tarpines. Generalinio rangovo – bendrovės „Veikmės statyba“ – atstovai, sužinoję, kad teks įgyvendinti nestandartinius sprendimus, primygtinai siūlė paversti plokštes taip, kaip daro visi, – nusijuokė V. Lukoševičius. – Sprendimo nekeitėme, užtat turime nesudurstytą iš gabaliukų plokštę, tai kuria solidesnį pastato įvaizdį.“
Bendrovės „Kingspan“ atstovai džiaugiasi, kad architektai nusprendė projekte panaudoti gamykloje sulenktas kampines fasado plokštes. Įprastai kampuose plokščių jungčių vietos uždengiamos skardos kampuočiu. Čia pasirinkta 90 laipsnių kampu sulenkta plokštė ir gautas išskirtinis estetinis vaizdas. „Kingspan“ gamina ne tik kampu, bet ir pageidaujamu spinduliu išlenktas plokštes – tokios panaudotos greta esančiame bendrovės „BOD group“ pastate.
Svarbiausia – patogi eksploatacija
Ir Vilniaus architektūros studijos architektai, ir užsakovai patenkinti verslo inkubatoriaus pastatų planu. „Tai skandinaviškas planas: išilgai korpuso – du koridoriai, centre – pagalbinės patalpos (virtuvėlės, pasitarimų patalpos), o kraštuose – biurų patalpos“, – aiškino V. Lukoševičius. Kai vyko projektavimo darbai, nuomininkų dar nebuvo, užsakovas tebuvo pateikęs planą, kiek procentų įmonių verslo inkubatoriuje galėtų turėti vieną kabinetą, kiek – po du ar tris kabinetus. Ta informacija buvo svarbi ir inžinieriams – jie turėjo parengti planą, kaip bus atliekama energijos naudojimo apskaita, pasirūpinti galimybe kiekvienai įmonei atskirai įjungti signalizaciją ir panašiai. V. Lukoševičius patvirtino – specialių interjero pageidavimų užsakovas neturėjo, interjeras tiesiog turėjo atitikti šiuolaikinių biurų standartus, tad pasirinktas neutralus patalpų koloritas. Interjero bandymams, ir tai kukliems, vietos atsirado tik hole, kuris jungia pastato korpusus. „Taip, šiame pastate yra rekuperacija, automatinis valdymas, viskas programuojama, bet šiais laikais tai nebėra stebuklas, kuriuo galima girtis, – sakė architektas. – Kaip IT įmonių verslo inkubatorius jis turi vieną esminį išskirtinumą – ypatingo galingumo internetą. Kito tokio Vilniuje nėra.“
