• ruukki
  • tikkurila
  • tikkurila
  • ruukki

Šiuolaikiniam būstui nebereikia galingos katilinės

2016 liepos 9 d.
A+ energinio naudingumo klasės kotedžai Klaipėdos priemiestyje, Ginduliuose („Statybos projektų sprendimai“ archyvo nuotr.)
A+ energinio naudingumo klasės kotedžai Klaipėdos priemiestyje, Ginduliuose („Statybos projektų sprendimai“ archyvo nuotr.)

Pastato energinis efektyvumas priklauso nuo daugelio aplinkybių: parengto projekto, numatytų techninių sprendimų, pasirinktų medžiagų. Renkantis šildymo sistemas vis dažniau žvelgiama į alternatyvius energijos šaltinius, skirtus ateities katilinei.

Energiškai efektyvūs namai yra ne tik komfortiški, bet ir ekonomiški. Kadangi tokių pastatų energijos poreikis yra itin mažas, į šį kriterijų specialistai ir pataria ypač kreipti dėmesį projektuojant šildymo sistemą.

Ir energiškai efektyviuose, ir pasyviuosiuose pastatuose naudotini bet kokie energijos šaltiniai, pradedant elektra (šilumos siurblys), dujomis, baigiant malkomis ar medžio granulėmis.

Tačiau A++ energinio efektyvumo klasės namas didžiąją sunaudojamos energijos dalį turi sugeneruoti iš atsinaujinančių šaltinių, kaip antai saulės fotovoltinės jėgainės ir panašių įrenginių.

„Energiškai efektyviuose namuose tinkami įvairūs sprendimai: nuo geoterminio šildymo, kurį įrengti kainuoja šiek tiek brangiau, tačiau eksploatuoti tampa pigiau, iki paties pigiausio elektrinių šildytuvų įrengimo, tačiau jų eksploatacija – labai brangi. Be abejo, siekiamybė – žalioji energija. Vis dėlto vargu ar elektrą iš atsinaujinančių šaltinių būtų tikslinga naudoti elektriniam šildytuvui“, – kalbėjo Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos (NPNA) direktorius Aidas Vaičiulis.

Pasyvieji, energiškai efektyvūs A, A+ ir A++ klasės namai nereikalauja galingos šildymo sistemos, nes pasižymi puikia šilumos izoliacija, sandarumu ir naudoja pasyvius energijos šaltinius: saulės energiją, dirvožemio energiją, žmogaus kūno, apšvietimo bei buitinių prietaisų skleidžiamą šilumą.

Kuo aukštesnė energinė klasė, tuo šildymo sąnaudos būna mažesnės arba beveik lygios nuliui. Antai sertifikuotuose pasyviuosiuose namuose vienam kvadratiniam metrui ploto sunaudojama ne daugiau kaip 15 kW/h energijos per metus.

Tad, anot A. Vaičiulio, didžiausia šių dienų aktualija – energiškai efektyviuose pastatuose diegti ir atitinkamus mažesnės galios šildymo įrenginius.

Vertindamas pastarųjų metų tendencijas, NPNA vadovas pastebi, kad populiarėja vadinamosios aeroterminės technologijos. Tačiau jos efektyvios iki tam tikros šalčio ribos, tad vertėtų apsvarstyti ir alternatyvaus šaltinio šaltuoju periodu galimybę, patarė specialistas.

„Kalbant apie naujoves, pastaruoju metu populiarėja hibridiniai sprendimai, kai vėdinimo įrenginiai turi šiluminį siurblį, kuris iš dalies kompensuoja šilumos, o vasarą – šaldymo poreikį. Manau, tokie sąnaudų, kokybės ir optimalumo santykio sprendiniai ir yra energiškai efektyvių pastatų šildymo sistemų ateitis“, – prognozavo specialistas.

NPNA direktoriaus A. Vaičiulio teigimu, dar prieš kelerius metus tokios technologijos buvo ganėtinai brangios, o šiandien po truputį pinga. Hibridines šildymo sistemas siūlo ir Lietuvos gamintojai, šią produkciją taip pat sėkmingai eksportuojantys į Skandinavijos bei kitas Europos šalis.

Komentarai

statyba ir architektura
archicad