Paskutinę 2019 metų dieną Kaune bado streiką pradėjo atlyginimo negaunantys statybininkai iš Turkijos, kurie nuo kovo mėnesio dirbo rekonstruojant S. Dariaus ir S. Girėno stadioną.
Kelios profesinės sąjungos pirmadienį raštu kreipėsi į Kauno miesto merą Visvaldą Matijošaitį ir į savivaldybės tarybą prašydamos užtikrinti S. Dariaus ir S. Girėno vardo stadiono statybvietėje dirbančių darbuotojų saugumą, garantijas ir sąžiningai bei laiku mokamą atlyginimą.
Profesinėms sąjungoms nerimą kelia informacija apie tai, kad stadiono statybos darbų rangovas – Turkijos įmonė „Kayi Construction“ – savo tautiečiams, plušantiems statybvietėje, nemoka žadėto atlyginimo, kuris, pasak pačių darbuotojų, turėtų siekti 1500-2000 eurų per mėnesį. Nuo šių metų kovo kiekvienam darbuotojui kas mėnesį mokamas vos 500 eurų siekiantis avansas.
Šiuo metu streikuoja 53 darbuotojai, iš kurių kiekvienam įmonė „Kayi construction“, laimėjusi Kauno stadiono statybos konkursą, skolinga nuo 7 iki 12 tūkst. eurų. Prieš Kalėdas šios įmonės atstovai teigė, jog su darbuotojais yra pilnai atsiskaitę, tačiau nei vienas iš streikuojančių darbuotojų pinigų negavo. Anot jų, įmonė siūlė išmokėti tik po 500 eurų, tačiau darbuotojai reikalauja visos jiems priklausančios sumos.
Iki šiol darbuotojai galėjo gyventi šalia stadiono statybvietės pastatytuose konteineriuose, jiems kasdien buvo tiekiamas maitinimas. Tačiau, anot darbuotojų, dabar įmonės vadovai grasina, kad gyvenamieji konteineriai bus nugriauti, nutrauktas maitinimas. Pasak jų, įmonė siekia, kad jie paliktų Lietuvą ir siūlo konfliktą spręsti Turkijoje, kreipiantis į tos šalies institucijas.
Vienas darbuotojų teigia, kad taip kompanijai būtų lengviau išvengti konflikto: „Nelabai pasitikime Turkijos teisine sistema, nes ten kas stipresnis, tas teisingesnis. Dėl to norime čia išsikovoti savo teises, nes jei grįšime į Turkiją, žinome, jog atgauti uždirbtus pinigus prireiks kelių metų“.
Kompanija ne tik nesumokėjo pinigų, bet iki šiol darbuotojams nėra davusi darbo sutarčių kopijų, tinkamai jų neapdraudusi. Darbuotojai tvirtino, jog statant stadioną ne vienas darbuotojas susižeidė, o įmonės vadovai kaltino pačius darbuotojus ir liepė nesikreipti į medikus. O jeigu to pavykti neišvengdavo, atvykus policijai darbuotojai būdavo verčiami tvirtinti, jog susižeidė ne darbo metu.
Gegužės 1-osios profesinė sąjunga kartu su Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK), Pramonės profesinių sąjungų federacija ir LPSK Kauno regioniniu centru i kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę, reikalaudamos imtis visų įmanomų priemonių, kad su darbininkais būtų atsiskaityta. Rašte atkreipiamas dėmesys, jog už pigiausią kainą pasiūlyti projektai ne visada yra tinkamiausi ir savivaldybė turėtų atsižvelgti į viešuosiuose konkursuose dalyvaujančių įmonių socialinę atsakomybę.
Statybininkai ne tik negauna sutarto atlygio, bet ir dirba daugiau, negu turėtų. Neretai nuo 8 val. iki 20 val. turinti trukti darbo diena prailgsta, nes vadovai ragina dirbti ilgiau, kartais ir iki vidurnakčio, o šie viršvalandžiai neapmokami.
Rašte Kauno savivaldai teigiama, jog S. Dariaus ir S. Girėno vardo stadionas yra išskirtinis objektas, čia turės būti užtikrinti ne tik būtini aikštės matmenys, bet ir žiūrovų saugumas tribūnose. Todėl abejojama, ar dirbant tokios, šiuolaikinės vergovės sąlygomis, darbai yra atliekami tinkamai, kokybiškai ir laiku.
