Strategiškai tai būtų paranku gaminant ir eksportuojant produkciją per Klaipėdos jūrų uostą, kuris irgi yra netoliese. Tik kol kas iš investuotojų negirdėti pernelyg didelio susidomėjimo Šilalės rajonu.

Rajono valdžia galėtų įdėti daugiau pastangų, kad pritrauktų investuotojų. Reikia suprasti, kad tai – ne vienadienis darbas, tam reikia daug pastangų, laiko ir kantrybės. Druskininkų pavyzdys parodė, kad valdžios aktyvumas gali padaryti bemaž stebuklus, kalbant apie investicijas. Šiuo pavyzdžiu galėtų sekti ir Šilalės rajono valdžia. 

Gera geografinė padėtis rinkai įtakos neturi

„Inreal“ Konsultacijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas ANTANAVIČIUS

Šilalės rajonas iš visų Tauragės apskrities savivaldybių yra arčiausiai uostamiesčio. Tačiau nemanau, kad šis rodiklis yra lemiamas. Atstumas iki Klaipėdos vis tiek yra gana didelis, kad turėtų įtakos nekilnojamojo turto rinkai, kad turtas Šilalės rajone dėl to būtų patrauklesnis.

Šioks toks nedidelis netikėtumas – Šilalėje būsto kainos bemaž tokios pat, kaip ir Tauragėje, nors šis miestas yra didesnis, be to, tai ir apskrities centras. Gali būti, kad geresnis susisiekimas ir mažesnis atstumas iki uostamiesčio duoda teigiamą rezultatą. Nors labiau tikėtinas objektyvus faktorius – Šilalėje maža nekilnojamojo turto rinka, menka būsto pasiūla ir paklausa. Kainų lygis tokiose rinkose retai būna adekvatus. Čia žmonės arba moka tiek, kiek prašoma, arba nieko neperka.

Nors Šilalės rajono valdžia apibūdina savo kraštą kaip žemės ūkio, didesnė žemės ūkio sklypų paklausa yra kituose kraštuose, labiau Šiaurės ir Vidurio Lietuvoje. Tad Šilalės rajone ir žemės ūkio paskirties sklypų kainos nėra pačios didžiausios, palyginti su kitomis vietovėmis, kuriose žemė yra derlingesnė. Kalbant apie tokio turto paklausą, žemės ūkio paskirties sklypų pirkimas visoje Lietuvoje ima aktyvėti metų pabaigoje. Šilalės rajonas nėra išimtis, ūkininkai čia linkę praplėsti savo valdas ir investuoja į žemės sklypus.