• tikkurila
  • ruukki
  • tikkurila
  • ruukki

SGD terminalo iššūkiai stebino net patyrusius ekspertus

2015 sausio 4 d.

Šalies energinio nepriklausomumo garantu įvardijamo Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo veiklos startas liudija Lietuvos kompetenciją įgyvendinti ambicingus strateginius projektus. Ekspertai pripažįsta, kad bendram darbui pajėgas suvieniję įvairių grandžių specialistai sugebėjo užtikrinti sklandų, spartų terminalo statybos procesą ir atlikti skrupulingas projekto užduotis.

Darbai vykdyti nepertraukiamai

Jungtiniam TAEM įmonių grupės bendrovių „TAEM Urbanistai“ ir „TAEM Projektų valdymas“ konsorciumui buvo patikėta viena atsakingiausių projekto užduočių – SGD terminalo statybos darbų techninė priežiūra. Konsorciumo atstovai kontroliavo ir bendruosius statybos, ir dujotiekio tiesimo, ir įrangos montavimo procesus.

Pirmasis Baltijos šalyse SGD terminalas, kurį sudaro laivas-saugykla, 450 metrų ilgio krantinė ir 18 kilometrų dujotiekio atšaka, Kuršių mariose ties Kiaulės Nugaros sala iškilo mažiau nei per ketverius metus. Bendrovės „TAEM Projektų valdymas“ direktorius Dainius Kaminskas tikino, kad SGD terminalas – daugeliu aspektų unikalus projektas.

„Visi numatyti darbai įgyvendinti per rekordiškai trumpą laiką, tai įvertino ir tarptautiniai konsultantai – įprastai tokio pobūdžio objektams pastatyti ir įrengti nustatomi visai kiti terminai. Darnus profesionalių užsakovo, projekto valdymo ir techninės priežiūros komandų darbas užtikrino sklandų skirtingų standartų suderinimą įgyvendinant šį projektą. Kai kurie darbų etapai vyko nepertraukiamai, o visas projektas įgyvendintas laikantis 24/7 principo“, – teigė bendrovės „TAEM Projektų valdymas“ direktorius D. Kaminskas.

Bendrovės „TAEM Projektų valdymas“ techninės priežiūros vadovas Viktoras Drungys įvardijo, kad bene didžiausiu išbandymu ne tik techninės priežiūros specialistams, bet ir rangovams tapo nepertraukiamo masyviojo betonavimo darbai, įrengiant terminalo konstrukcijas bei krantines.

„Šis projektas specifinis tuo, kad dauguma darbų vyko ne krante, o ant vandens. Reikiama įranga, medžiagos būdavo transportuojamos ne tik mašinomis, bet ir keltais, baržomis. Tai tapo dideliu iššūkiu visai komandai, nes reikėjo labai atsakingai suplanuoti betono transportavimą ir tada jau užtikrinti atitinkamus technologinius procesus. Kranais buvo dirbama ir laivuose, neturint stabilaus pagrindo, tad esant nepalankioms oro sąlygoms – didesniam vėjui, bangavimui – tokiomis aplinkybėmis darbuotis yra itin sudėtinga“, – pripažino V. Drungys.

Betoną transportavo keltais

SGD terminalui įrengti buvo sukalti metalinių vamzdžių poliai. Nors sąlygas kiek apsunkino kietas Kuršių marių gruntas ir dažnai nepalankūs orai, darbai įgyvendinti neatsiliekant nuo grafiko.

„Kadangi darbai vykdyti ir po vandeniu, į pagalbą buvo pasitelkti narai, tad mūsų įmonei taip pat teko organizuoti povandeninių darbų priežiūrą“, – specifinius niuansus paminėjo bendrovės „TAEM Projektų valdymas“ techninės priežiūros vadovas V. Drungys.

SGD terminalo krantinę sudaro tokie hidrotechniniai statiniai kaip aukšto slėgio dujų ir aptarnavimo platformos su papildomomis prieplaukomis aptarnaujantiems laivams, tvirtinimo bei švartavimo aikštelės, taip pat pėsčiųjų tiltai tarp atskirų platformų ir aikštelių.

Svarbiausiu projekto hidrotechninės dalies statybų etapu įvardijamiems krantinės betonavimo darbams iš viso panaudota 7338 kubiniai metrai betono.

    Komentarai

    statyba ir architektura
    archicad