Vienas svarbiausių teisės aktų darniai miestų ir gyvenviečių plėtrai užtikrinti po beveik dešimtmečio peripetijų pasiekė finišo tiesiąją. Pagal optimistinį scenarijų Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas, kurio projektas viešam svarstymui jau pateiktas Aplinkos ministerijos (AM) tinklalapyje, turėtų būti priimtas 2016 metais. Neabejojama, kad ir valstybinių institucijų, ir verslo atstovų ilgai lauktas įstatymas padės išspręsti su šia plėtra susijusias teisinio reguliavimo bei kitas senas problemas.
Daugiausia rūpesčių – dėl plėtros
AM Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius Marius Narmontas akcentavo, kad Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas taps įrankiu gyvenamųjų vietovių infrastruktūros plėtrą reguliuoti kaip vientisą sistemą.
„Svarbiausi šio teisės akto tikslai – užtikrinti visuomenės poreikius atitinkančią savivaldybių infrastruktūros plėtrą, sudaryti sąlygas ir privatiems asmenims, ir juridiniams subjektams priimtinomis sąlygomis naudotis inžineriniais tinklais, susisiekimo komunikacijomis bei socialine infrastruktūra, suvaldyti chaotišką teritorijų bei infrastruktūros plėtrą ir sukurti finansinių mechanizmų šiai plėtrai finansuoti, – apibendrino ministerijos atstovas. – Kol kas, panašu, šio įstatymo projektą palankiai sutinka visos suinteresuotos šalys.“
Naujasis įstatymas, be abejo, itin aktualus savivaldybėms, kurioms tenka daugiausia rūpesčių ir dėl infrastruktūros plėtros, ir dėl jos suvaldymo bei planavimo, o svarbiausia – finansavimo. M. Narmonto pastebėjimu, kai kurios šalies savivaldybės bendruosiuose planuose yra užprogramavusios intensyvią teritorijų plėtrą, tačiau nesugeba suvaldyti šių procesų, nes infrastruktūrai išplėtoti reikia milžiniškų investicijų.
„Infrastruktūros plėtra Lietuvoje ne tik nereglamentuota, bet ir nefinansuojama. Šiandien didžiąja dalimi infrastruktūra kuriama privačiomis arba Europos Sąjungos lėšomis. Turbūt nėra nė vienos savivaldybės, kuri nebūtų įsiskolinusi, tad naivu tikėtis, kad jos galėtų išplėtoti infrastruktūrą bent tiek, kiek yra įsipareigojusios bendruosiuose planuose. Jei šių problemų nespręsime, ilgainiui turėsime net ne žvyrkelių, o bekelių Lietuvą“, – prognozavo pašnekovas.
Statytojams – griežtesnės sąlygos
Pastaraisiais metais šalyje įsigalėjusi ydinga praktika, kai šalia ūkininkavimui skirtų žemės sklypų atsirandančių gyvenamosios paskirties kvartalų infrastruktūra apsiriboja tik elektros įvadų stovais, jau duoda savų vaisių. Šiandien apstu atvejų, kai dėl apgailėtinos priemiesčių kelių būklės ištikus nelaimei negali privažiuoti specialiųjų tarnybų transportas.
Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatyme įteisintas reikalavimas sukurti infrastruktūrą, teigiama, užkirs kelią stichiškai periferinių zonų plėtrai.
„Dabar joks teisės aktas nereikalauja, tarkime, nutiesti kelią iki statomo namo. Naujasis įstatymas numato, kad infrastruktūra turi būti tinkamai suplanuota ir įgyvendinta realiai. Kol tai nebus padaryta, statybos nebus galimos, – vieną esminių reikalavimų įvardijo AM Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius M. Narmontas. – Mechanizmas gana sudėtingas, reglamentavimą paliekame savivaldybėms, nes vienokie reikalavimai keliami senamiestyje, kitokie – užmiestyje.
