Vos prieš porą mėnesių įsigaliojusios Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisos, kuriomis nedidelėms saulės jėgainėms leidžiama mainytis elektra su elektros tinklais, vainikavo beveik trejų metų žaliosios energetikos atstovų pastangas Lietuvoje įteisinti elektrą gaminančių vartotojų statusą. Tačiau tam, kad tokia dvipusė apskaitos sistema pradėtų funkcionuoti, šiandien trūksta vienintelio ir labai svarbaus sprendimo – pasinaudojimo elektros tinklais kainos nustatymo.
Tikisi protingų įkainių
Lietuvos saulės energetikos asociacijos prezidentas, saulės modulius gaminančios bendrovės „Arginta“ inovacijų ir investicijų direktorius Vitas Mačiulis teigė, kad nuo to iš esmės ir priklausys, ar mažųjų saulės šviesos elektrinių sektoriuje bus galima tikėtis realaus proveržio.
Naudojimosi elektros tinklais paslaugų kaina bus nustatoma 1 kWh atgauto iš elektros tinklų elektros energijos kiekio, kurį gaminantis vartotojas prieš tai buvo pagaminęs ir pateikęs į elektros tinklus.
„Jei ši kaina bus protinga, manau, susidomėjimas mažosiomis saulės elektrinėmis bus tikrai didelis. Mūsų nuomone, ši paslauga turėtų kainuoti apie 0,5 euro cento už 1 kWh. Tačiau LESTO nori, kad būtų padengtos visos jų paskirstymo sąnaudos. O juk į tai įeina žemos, vidutinės ir aukštos įtampos sąnaudos. Pavyzdžiui, mes teigiame, kad Vilniaus rajone 10 kW galios saulės jėgainę ant stogo įsirengęs žmogus energijos neeksportuos į Klaipėdą, jis ją naudos pats, o kai nesunaudos, atiduos kaimynams“, – kalbėjo Lietuvos saulės energetikos asociacijos prezidentas V. Mačiulis.
LESTO atstovo ryšiams su visuomene Martyno Burbos teigimu, išankstiniai skaičiavimai dėl šios kainos nebūtų pagrįsti, kol Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) nėra parengusi naudojimosi elektros tinklais paslaugų kainos skaičiavimo metodikos. Pašnekovas pabrėžė, kad nustatant šią metodiką VKEKK teisės aktai įpareigoja įvertinti ir padengti visas elektros tinklų operatoriaus patiriamas sąnaudas bei galimas naudas.
Naudinga ne tik gamintojams
Lietuvos saulės energetikos asociacijos prezidentas V. Mačiulis pripažino, kad, viena vertus, elektros tinklams pokyčiai reiškia naujus ir anaiptol nelaukiamus iššūkius. „Be abejonės, gaminantys vartotojai LESTO bus naujas galvos skausmas. O kam monopolininkui to reikia? Įmonė turės papildomų rūpesčių ir sąnaudų, nes tinklą reikia prižiūrėti. Be to, tai bus tikrai nelengvi klientai – novatoriški, aktyvūs, žinantys savo teises žmonės“, – įžvelgė pašnekovas.
Kita vertus, anot specialisto, iš dvipusės apskaitos sistemos išloš ne tik gaminantys vartotojai, bet ir LESTO. Tai, kad įmonė iš saulininkų gaus brangią dieninę, o grąžins vakarinę (naktinę), tai yra pigią, elektrą – tik vienas argumentų. Taip pat kalbama, kad iš gaminančių vartotojų avansu gaudama elektros energiją LESTO bus kredituojama.
LESTO atstovas ryšiams su visuomene M. Burba nesiėmė prognozuoti būsimas naudas ar nuostolius įmonei. Esą preliminariai tai būtų galima vertinti tik nustačius naudojimosi tinklais kainos skaičiavimo metodiką ir konkrečią kainą, o tiksliau įvertinti – po vienų metų nuo tokių įrenginių eksploatavimo.
„Tada žinotume tokių gaminančių vartotojų mastą, energijos mainų kiekius, jiems nustatytų kainų lygius ir įtaką kitų vartotojų kainoms“, – komentavo M. Burba.
Lietuvos saulės energetikos asociacijos prezidentas V. Mačiulis pripažino: nors mažųjų elektrinių savininkai pagamintą elektrą galėtų pardavinėti rinkos kainomis laisviems pirkėjams, ekonomiškai tai visiškai neapsimoka, kitaip negu atiduoti į elektros tinklus ir atsiimti prireikus.
„Žinia, tik 30 proc. elektros kainos sudaro pačios elektros kaina, visa kita – tai paskirstymo kaina ir mokesčiai. Tad gamindamas savo poreikiams šių papildomų mokesčių nebemoki“, – įvardijo pašnekovas.
V. Mačiulio pastebėjimu, pastaraisiais metais mažoji energetika plėtojama labai sparčiai, apsirūpinimas savo energija vis labiau populiarėja. „Antai Vokietijoje, žvelgiančioje 20 metų į priekį, šis procesas vyksta beprotišku tempu. Čia susikūrę apie 1000 energetinių kooperatyvų, ir žmonės jau suprato, kad reikia įdarbinti ne tik saulę, bet ir biodujas, žemės gelmių bei kitą energiją. Saulės energetika puikiai draugauja su siurbliais „oras–oras“ arba „oras–vanduo“, kuriems maitinti reikia elektros. Tad jei kartą investavai, turi beveik nemokamą elektrą ir šildymą“, – aiškino V. Mačiulis.
Teigia procedūrų nevilkinantys
Kalbėdamas apie situaciją Lietuvoje žaliosios energetikos specialistas ironizavo, kad dabartiniai laimėjimai buvo pasiekti labai greitai – esą jau bus galima švęsti dvejus su puse metų, kai bandoma įteisinti dvipusės apskaitos sistemą. Įstatymas numato, kad mainytis elektra su tinklais šiandien gali ne didesnės nei 10 kW galios individualios ir ne didesnės kaip 50 kW galios biudžetinių bei viešųjų įstaigų statiniuose įrengtos saulės jėgainės.
„Po įstatymo pataisų priėmimo poįstatyminius aktus Vyriausybei buvo pavesta parengti iki kovo 2 dienos. Svarbiausias įstatymo įgyvendinimo klausimas – naudojimosi elektros tinklais paslaugų kainos nustatymas. Tačiau tik per tris mėnesius Vyriausybė priėmė sprendimą dėl skaičiavimo principų. VKEKK jais vadovaudamasi metodiką turėtų parengti gegužės pabaigoje, o paslaugos kainą suskaičiuoti iki liepos 1 dienos“, – biurokratines procedūras vardijo pašnekovas.
Lietuvos saulės energetikos asociacijos prezidento V. Mačiulio nuomone, užsitęsę procesai liudija skirtingą Seimo ir Vyriausybės poziciją. „Seimas mano, kad Lietuvoje toks modelis, kaip ir apskritai žaliosios energetikos skatinimas, reikalingas, o Vyriausybė ir Energetikos ministerija laiko, kad tai yra trečiaeilis dalykas“, – įžvelgė specialistas.
VKEKK pirmininko pavaduotojas Darius Biekša nemato pagrindo kalbėti apie tai, kad numatytos procedūros vilkinamos. „Vos prieš kelias savaites gavome Vyriausybės patvirtintus principus, pagal kuriuos bus nustatoma metodika, o galiausiai – ir paslaugos kaina. Be abejo, visiškai suprantamas suinteresuotų pusių noras, kad viskas būtų padaryta kuo greičiau. Tačiau šiandien daugelis puikiai prisimena buvusį saulės jėgainių bumą. Tad turint tokias pamokas, galutinį sprendimą reikia priimti viską nuodugniai įvertinus ir išdiskutavus“, – argumentavo D. Biekša.
