Blog

Renovacijos procesas: šiandienos pasirinkimai lems gyvenimo kokybę 2050 metais

Visų Europos Sąjungos (ES) direktyvų, susijusių su energijos taupymu, pagrindinis tikslas – sumažinti išmetamų teršalų kiekius į aplinką. Aukšto energinio naudingumo lygio pastatai yra gerokai efektyvesni, ekonomiškesni ir palankesni gamtai. Atsižvelgiant į technologijų raidą ir galimą energijos kainos kilimą pasauliniu mastu, vis dažniau atkreipiamas dėmesys, kad artimoje ateityje beveik nevartojantys energijos pastatai bus optimalus variantas kalbant apie naujus ir atnaujintus pastatus. Tai svarbu dėl mažesnių šildymo sąskaitų, didesnio komforto, švaresnės ir sveikatai palankesnės aplinkos.

Renovacija padės pasiekti Europos Komisijos iškeltus tikslus

Siekdama sušvelninti klimato kaitą, ES įgyvendina ambicingus šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo tikslus įvairiuose ūkio sektoriuose. Europos Komisijos (EK) komunikate ,,Europos žaliasis kursas“ rašoma, jog norint pasiekti 2030 ir 2050 m. klimato srities tikslus, labai svarbu toliau mažinti energetikos sistemos priklausomybę nuo iškastinio kuro. Statant, naudojant ir renovuojant pastatus reikia sunaudoti daug energijos ir mineralinių išteklių (pvz., smėlio, žvyro, cemento). Pastatams taip pat tenka apie 40 proc. visos suvartotos energijos. Šiuo metu metinė pastatų ūkio renovacijos norma ES valstybėse narėse svyruoja nuo 0,4 iki 1,2 proc. (ES šalyse atnaujinama 0,4 – 1,2 proc. esamų pastatų). Norint pasiekti ES energijos vartojimo efektyvumo ir klimato srities tikslus, šis rodiklis per artimiausius metus turės būti bent padvigubintas.

Siekdamos spręsti dvejopą – energijos vartojimo efektyvumo bei įperkamumo – problemą, ES valstybės narės turėtų pradėti viešųjų ir privačiųjų pastatų renovacijos bangą. Nors didinti renovacijos mastą nėra paprasta, ji mažina sąskaitas už energiją ir gali sumažinti energijos nepriteklių bei duoti paskatų statybų sektoriui.

Pasak Lietuvos žaliųjų pastatų tarybos valdybos nario VGTU profesoriaus dr. Gintaro Stauskio, EK yra numačiusi du skirtingus prioritetus, nukreiptus į poveikio klimatui mažinimą ir gyvenimo kokybės gerinimą. Tai yra prasminga, tačiau kelia iššūkių: siūloma neutralizuojant poveikį didinti kokybę. Pavyzdžiui, kviečiama naudoti daugiau natūralios kilmės statybos ir apdailos medžiagų, kai tuo tarpu kitos dažnai yra pigesnės. Kitas aspektas – pastatų atnaujinimas savaime negali būti tvarus. Tvariai atnaujinami pastatai statomi, naudojami, perstatomi ir vėl naudojami. Kitas tvarumo principas – projektuoti ir statyti pastatus taip, kad jų dalys būtų atskiriamos ir išardomos, kad remonto metu atskirtus pastato elementus būtų galima surūšiuoti, perdirbti ir toliau naudoti statant kitus pastatus užuot pavertus juos į statybų laužą.

Šiai nuomonei pritaria ir Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos vadovas Aidas Vaičiulis, kuris yra  įsitikinęs, kad 2050 metais norint turėti kokybiškus pastatus jau dabar reikia dirbti efektyviai, mažinant iškastinio kuro suvartojimą ir galvojant apie tai, kad, norint užtikrinti tvarumą, medžiagas, panaudotas renovuojant pastatus, po kurio laiko teks utilizuoti. ,,Verta rinktis kokybiškas, atsakingo gamintojo pagamintas medžiagas, kad sumažintume vartojimą ir galėtume po kurio laiko sėkmingai utilizuoti“, – teigia A. Vaičiulis.

Bendrovės ,,ROCKWOOL“ techninis vadovas dr. Andrius Buska teigia, kad klimato pokyčiai akivaizdūs ir požiūris į tvarios statybos vystymą turi tapti prioritetiniu. Įvairiais duomenimis su statybos pramone susijusios atliekos sudaro 35 proc. nuo visų pasaulyje susidarančių atliekų kiekio, todėl pasak dr. A. Buskos, siekiant sumažinti tokių atliekų susidarymą, svarbu rinktis natūralias, ilgaamžiškas, perdirbamas medžiagas, tokias, kurias gaminant panaudojamos antrinės žaliavos.

Verta naudoti švarią energiją

Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) teikia galimybes pasinaudoti kompensacijomis iš Klimato kaitos programos lėšų už „žaliosios“ energijos šaltinių diegimą. Nemažai  programos lėšų numatyta atsinaujinantiems energijos ištekliams: saulės, vėjo, geoterminės energijos, biokuro ir kt. Pasak A. Vaičiulio, atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimas ne tik prisideda prie efektyvesnio pastatų atnaujinimo, bet ir tausoja aplinką, gamtą bei žmogaus sveikatą. ,,Technologijos vystosi, todėl švarios (saulės, geoterminės) energijos atsiperkamumas mažėja, tačiau  per pastaruosius kelerius metus Klimato kaitos programos priemonės suteikia galimybę renovuojamuose daugiabučiuose vartoti švarią energiją, įsirengiant nuotolines elektrines, o iš programos lėšų kompensuojamos netgi paskolos palūkanos, tad neprotinga būtų nepasinaudoti programos teikiamomis galimybėmis“, – sako A. Vaičiulis.

Mažesnis poveikis globaliam atšilimui

EK duomenimis, pastatų sektorius suvartoja apie 40 proc. energijos ir sudaro maždaug 36 proc. visų anglies dvideginio emisijų ES. Vienas efektyviausių būdų kovoti su šių dujų išmetimu – didinti pastatų energinį efektyvumą. Prie to ženkliai prisideda daugiabučių renovacija. Atnaujinti daugiabučiai vidutiniškai sutaupo 50-70 proc. šilumos energijos. Taigi gerinant pastatų energinį efektyvumą sunaudojama mažiau energijos pastatui sušildyti. Žemesnis šiluminės energijos suvartojimas lemia mažesnį anglies dvideginio dujų emisijų kiekį bei prisideda prie klimato kaitos stabdymo. Pasak dr. A. Buskos, apskaičiuota, kad įprastas 250 mm storio ROCKWOOL izoliacinis gaminys (pagamintas ir panaudotas Baltijos regiono klimato zonoje ilgiau kaip 50 metų) sutaupys: – 128 kartus daugiau pirminės energijos, bei – 162 kartus anglies dvideginio nei buvo sunaudota jį gaminant, transportuojant ir perdirbant. ,,Energijos balansas jau tampa teigiamas po 5 mėnesių nuo panaudojimo pradžios“, – sako dr. A. Buska.

Siūlo renovuoti kompleksiškai

Manoma, kad patalpų oro kokybė lemia žmonių savijautą ir intelektinius gebėjimus. JAV Harvardo ir Sirakjuso universiteto eksperimentas atskleidė, kad prie 1400 ppm CO2 koncentracijos žmonės mąstymo įgūdžių testus atliko 50 proc. prasčiau nei esant 500 ppm CO2 koncentracijai. Kitas tyrimas, vadovaujamas Berklio nacionalinės laboratorijos, rodo, kad klasėse, kuriose CO2 koncentracija viršija 1000 ppm, vaikai praleidžia 10–20 proc. daugiau pamokų už tuos vaikus, kurie mokosi gerai vėdinamose ventiliuojamose klasėse.

Nacionalinės Pasyvaus namo asociacijos atliktas tyrimas rodo, jog pamokų metu CO2 koncentracija mokyklose nuolat viršija rekomenduojamą ribą, o tai kenkia vaikų sveikatai ir gebėjimui mokytis. Tyrimo duomenimis, vidutinė CO2 koncentracija mokyklose pamokų metu siekia 1660 milijoninių dalių (ppm) – 1,6 karto daugiau už rekomenduojamą normą, buvo net vienoje klasėje nustatytas neleistinos normos (virš 5000 ppm) viršijimas. „Nors mūsų tyrimas buvo vykdytas tik Vilniaus mokyklose, tačiau šios ugdymo įstaigos niekuo neišsiskiria nuo kitų Lietuvos mokyklų, tad galime daryti prielaidą, kad deguonies trūkumas mokyklose yra šalies masto problema. Ypač žinant, kad tyrimo metu vyravo netipiškai šilti orai ir mokyklos turėjo daugiau galimybių vėdinti klases nei įprastu žiemos metu, todėl renovuoti reikėtų kompleksiškai – įtraukiant ir vėdinimo sistemas“, – sako A. Vaičiulis.

Norint sėkmingai plėtoti darnios statybos politiką bei tuo pačiu metu įgyvendinti aplinkosauginius tikslus būtinas kompleksinis sprendimų, užtikrinančių energijos taupymą, didesnį komfortą žmonėms, švaresnę ir sveikatai palankesnę aplinką, vertinimas ir skatinimas naudoti tiek statant, tiek ir renovuojant pastatus.

Įdomiausias naujienas sužinokite pirmieji – „Statyba ir architektūra“ Facebook puslapyje:


Parašykite komentarą


Atsiliepimų nėra.