Blog

Renovacijos patirtis ir perspektyvos

renovacija, Klimato kaitos programos priemones
SA archyvo nuotr.

VšĮ Būsto energijos taupymo agentūros (toliau – BETA) duomenimis, 2017 metais investicijos į renovaciją sudarė apie 250 mln. eurų: 126 mln. eurų investuota į pernai baigtus atnaujinti daugiau kaip 400 daugiabučių, o dar apie 127 mln. eurų bus panaudota šiuo metu renovuojamiems 470 daugiabučių. Iš viso nuo 2013 m. investicijos į Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą sudaro daugiau kaip 0,6 mlrd. eurų.

Pajuto ir finansinę, ir socialinę naudą

Marius Narmontas.

Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento direktorius Marius Narmontas teigė, kad pernai įvyko nemažai teisės aktų pakeitimų, buvo pereita prie naujos daugiabučių namų modernizavimo tvarkos ir, nepaisant to, pagal įgyvendintų projektų skaičių praėjusius metus galima vertinti tik teigiamai.

„Tikimės, kad šiais metais bus pasiektas dar geresnis rezultatas, bus modernizuota 500 daugiabučių gyvenamųjų namų“, – įsitikinęs M. Narmontas.

Jis taip pat paminėjo, kad pernai atlikta renovuotų namų gyventojų apklausa irgi leido įvertinti modernizavimo programos naudą: žmonės atnaujintuose namuose daug geriau jaučiasi, džiaugiasi sumažėjusiomis išlaidomis už šildymą, padidėjusiu komfortu.

„Praėjusiais metais žengtas labai svarbus žingsnis – imtasi ne pavienių namų, o kvartalų modernizacijos modelio. Čia mūsų lūkesčiai pasiteisino su kaupu – daugelis savivaldybių labai teigiamai sureagavo į tokį modelį, rengia kvartalų energinio naudingumo programas, formuoja pačius kvartalus, kuriuose būtų tikslinga renovuoti visus pastatus“, – sakė M. Narmontas.

Jis paminėjo ir Ignalinos pavyzdį – čia praėjusiais metais buvo modernizuoti beveik visi daugiabučiai namai. Dabar miestas kelia naujus tikslus pereiti prie centralizuoto šildymo žemesnių temperatūrų, kas leistų dar labiau sumažinti energijos sąnaudas, taupyti pinigus pastatų šildymui.

„Perfrazuojant garsųjį posakį apie mažą žingsnį mėnulyje, bet didelį žingsnį žmonijai, galima sakyti, kad ir mes renovacijoje mažais žingsniais žengiame į didelį progresą. Žinoma, galvojant apie ateitį reikia įvertinti, kad netrukus sumažės Europos Sąjungos finansinė parama. Tam ruošiamasi ir manau, kad po kelerių metų turėsime daugiabučių renovacijos finansavimo modelį, kai lėšos bus skiriamos iš valstybės biudžeto. Ateityje skatinsime naudoti dar daugiau priemonių, kurias pasitelkus bus diegiami atsinaujinantys energijos šaltiniai. Tai turės įtakos ne tik energiniam naudingumui, bet ir socialinei aplinkai“, – sakė M. Narmontas.

Atkreiptinas dėmesys, kad investicijos į Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą leidžia kalbėti ne tik apie finansinę, socialinę ar ekonominę naudą gyventojui, bet ir apie globalią programos įtaką šalies ekonomikai. Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje šiandien dalyvauja apie 300 rangos, inžinerinių, projekto techninę priežiūrą ir administravimą vykdančių įmonių.

Vien per elektroninių pirkimų sistemą „CPO LT“ 2017 m. buvo įvykdyta apie 450 rangos darbų pirkimų konkursų, kuriuose dalyvavo arti 100 statybinių organizacijų. Dauguma, t. y. 63 proc. konkursus laimėjusių bendrovių, šiuo metu įgyvendina nuo 1 iki 5 daugiabučių atnaujinimo projektų, 20 proc. įmonių – nuo 5 iki 10, o 17 proc. rangovinių organizacijų – nuo 10 iki 58.

Tarp savivaldybių – aiškus lyderis

Šiuo metu naujam daugiabučių modernizavimo etapui pateiktos 577 paraiškos, jos gautos iš 50 savivaldybių. Daugiausia paraiškų yra pateikusi Kauno miesto savivaldybė – 56. Pirmame savivaldybių dešimtuke pagal pateiktų projektų skaičių taip pat yra Trakų rajono (48 projektai), Plungės rajono (26 projektai), Vilniaus miesto (23 projektai), Utenos rajono (22 projektai), Palangos miesto (21 projektas), Elektrėnų, Jonavos ir Švenčionių rajonų (po 20 projektų), Kauno rajono (19 projektų).

Pakruojo, Raseinių, Telšių, Ukmergės, Kretingos, Anykščių rajonų, Klaipėdos ir Šiaulių miestų, taip pat Marijampolės ir Druskininkų savivaldybės pateikė po daugiau kaip dešimt daugiabučių atnaujinimo projektų.

Judama tinkama kryptimi

Simonas Gentvilas.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotojas Simonas Gentvilas teigiamai įvertino Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimo rezultatus.

„Judama gera linkme. Tačiau valstybės subsidiją būtų galima taikyti taikliau, orientuojantis į didesnį energinį efektyvumą, nebūtinai įtraukiant brangias, bet mažai efektyvias priemones. Galima būtų plėsti privataus verslo ir gyventojų partnerysčių galimybes per ESCO modelius, taip pat įtraukti į programą ir centralizuotos šilumos tiekimo įmones. Juk vien valstybinė programa gali nepasiekti išsikeltų tikslų. Tai ypač svarbu, kai ims mažėti iš Europos Sąjungos fondų skiriamas finansavimas“, – sakė S. Gentvilas.

Jo teigimu, Seimas, praėjusiais metais patvirtinęs Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo pataisas, užtikrino finansavimo aiškumą renovacijai iki 2020 metų. Tai leidžia gyventojams ir projektuotojams lengviau prognozuoti savo darbus. Kita vertus, gaila, kad Seimas pratęsė lengvatinio PVM tarifo centralizuotam šildymui galiojimą – lengvatos panaikinimas galėjo labiau motyvuoti imtis pasenusių daugiabučių renovacijos darbų ir padėti sukaupti reikšmingą papildomą valstybės paramą atnaujinamiems namams.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotojo manymu, būtų galima panaikinti draudimą centralizuotos šilumos tiekimo įmonėms administruoti daugiabučius ir organizuoti renovacijos procesą. Šilumininkai gali kredituoti gyventojus, jie geriausiai išmano namų šilumos ūkį, aktyviai diskutuoja šilumos energijos taupymo klausimais su savivaldybėmis, gyventojais.

„Visi matome, kad daugiabučių namų renovacija įsibėgėjusi. Geri pavyzdžiai jau užkrečia. Tačiau būtina ieškoti papildomų finansavimo šaltinių ir dar lankstesnių priemonių. Kasmet 500 renovuojamų namų Lietuvoje yra tikrai daug, ypač lyginant su programos pradžios laikotarpiu. Antra vertus, Lietuva iki 2020 m. yra nusimačiusi kur kas didesnius tikslus. Dėl to ir reikėtų ieškoti papildomų galimybių“, – kalbėjo S. Gentvilas.

Gyventojų požiūris džiugina

Praėjusiais metais pirmą kartą buvo atlikta modernizuotų daugiabučių gyventojų apklausa, siekiant išsiaiškinti, kaip žmonės vertina daugiabučių renovacijos kokybę. Rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa parodė, kad net 78 proc. modernizuotų daugiabučių namų gyventojų džiaugiasi renovacija ir neabejoja pasielgę tinkamai, pritardami pastato atnaujinimui.

Vienas iš klausimų, pateiktų tyrimo dalyviams, buvo apie tai, ar renovacija pateisino jų lūkesčius. Daugumos (82 proc.) tyrimo dalyvių lūkesčiai po renovacijos buvo patenkinti: ketvirtadalio (25 proc.) respondentų lūkesčius renovacija visiškai pateisino, 57 proc. – greičiau pateisino.

Tokius gyventojų lūkesčius dažniausiai lėmė sumažėjusios šildymo kainos (25 proc.), po renovacijos tapo jaukiau ir gražiau (23 proc.), šilčiau (20 proc.). Sociologai tyrimo rezultatus vertino ne tik inžineriniu aspektu. Jie įžvelgė, kad renovuojant pastatus atsirado ir emocinis ryšys: žmonės pamini, kad gyvena šilčiau, gražiau ir maloniau. Gyvenimo kokybę pirmiausia sieja su šiluma, jaukumu. Estetinis pasitenkinimas taip pat turi didelę įtaką. Dar vienas įdomus aspektas, kad renovacija suburia gyventojus, jie dažniau ima bendrauti.

Į klausimą, kokius pagrindinius renovacijos privalumus galėtų nurodyti, apklausos dalyviai dažniausiai atsakė, kad sumažėjo šildymo kaina (77 proc.), antroje vietoje – pasikeitusi gyvenimo kokybė (62 proc.), o trečiąja ir ketvirtąja vietomis dalijosi komfortiška oro temperatūra bute (59 proc.) ir išaugusi nekilnojamojo turto vertė (59 proc.).

 RĖMĖJO TURINYS 

Parašykite komentarą

Atsiliepimų nėra.