Savivaldybė yra per silpnas organizatorius. Antai Kaunas nesugeba nė susitvarkyti savo gatvių, ką jau kalbėti apie tūkstančių daugiabučių namų renovaciją“, – įvardijo specialistas.
R. Gatautis nevienareikšmiškai vertina ir pastatų energinio naudingumo nustatymo metodiką, kuri remiasi teoriniais atitinkamų pastato charakteristikų skaičiavimais pagal projektinę dokumentaciją.
„Pabrėžiama, kad tai yra europinės direktyvos ir metodikos, kuriomis privalo vadovautis Lietuva. Tačiau, kitaip nei daugumoje Europos Sąjungos šalių, faktiškai visi mūsų daugiabučiai turi skaitiklius, į kurių rodmenis pažvelgus iškart tampa aišku, kiek konkretus namas sunaudoja šilumos. Didžiausias akibrokštas yra tai, kad skaitikliai rodo, jog šilumos naudojimo apimtys apie 90 proc. atvejų skiriasi nuo to, kas apskaičiuojama pagal europines metodikas.
Dažniausiai šis skirtumas siekia nuo 10 iki 15, o kartais – ir 30–40 proc. Apie tai diskutuojame jau kokius šešerius metus, bet Aplinkos ministerija nesileidžia į kalbas. Tad šiandien Lietuvoje turime paradoksalią situaciją, kai sutaupymas skaičiuojamas ne pagal skaitiklių rodmenis, o pagal projektinius dalykus. Vadinasi, jeigu techninis projektas buvo parengtas gana sąžiningai, tuos 40 proc. energijos sutaupymo rodiklius namą renovavus pasiekti visiškai nesudėtinga“, – komentavo renovacijos ekspertas R. Gatautis.
Energinis efektyvumas – tik vienas siektinos modernizacijos elementų
Pašnekovas pripažino, kad už namo modernizavimo darbus mokantys klientai turėtų gauti ne teorinius skaičiavimus, bet realią situaciją atspindinčius rezultatus. „Tačiau čia matau slypint kitą pavojų. Ir šiaip nėra paprasta įtikinti žmones renovacija, tad jei sąlygos būtų dar labiau sugriežtintos ir atsirastų daugiau netikrumo, ar tikrai bus gauta valstybės parama, manau, tai daugiau noro atlikti renovacijos darbus tikrai nepridėtų“, – svarstė R. Gatautis.
Tad, specialisto nuomone, šiandien reikėtų kalbėti apie tai, kad renovacija turėtų būti atsieta nuo privalomo energijos sutaupymo.
„Renovacija susieta su šilumos taupymu, o sutaupymo apimtys priklauso nuo naftos kainos. Kol ji lipo į viršų, ši maržos dalis atrodė labai didelė, todėl namų apmuturiavimas kailiniais ekonomiškai lyg ir visai neblogai pasiteisino. Tačiau kaip situacija pasikeis naftos kainai krintant?“ – retoriškai klausė pašnekovas.
Vis dėlto renovacijos ekspertui R. Gataučiui labiausiai nerimą kelia kiti dalykai. „Po 30 metų namo eksploatacijos privalu atlikti kapitalinį remontą, o mūsų senųjų daugiabučių amžiaus vidurkis siekia apie 40 metų. Techninė šių namų būklė labiau nei apgailėtina, jie gali pradėti žmonėms byrėti ant galvų. Todėl susieti daugiau kaip 30 tūkst. daugiabučių atnaujinimą tik su energiniu sutaupymu, mano galva – ydinga praktika. Atsipirkimas neturėtų būti iškeliamas į pirmą vietą. Žinoma, klausimas, ar apsimoka, ar ne – labai aktualus. Tačiau labiausiai neapsimoka nugriuvęs namas“, – sakė ekspertas.
ŠIS STRAIPSNIS SKELBIAMAS ŽURNALO „STATYBA IR ARCHITEKTŪRA” PIRMAME NUMERYJE, KURIS PREKYBOS VIETOSE PASIRODYS VASARIO 8 DIENĄ.
