Biekšos manymu, garantijų klausimą daugiabučius atnaujinti apsisprendusiems gyventojams neišvengiamai teks spręsti, kitaip galima prognozuoti pesimistinį scenarijų.

„Atgal nėra kada gręžiotis, valstybė turi prisiimti atsakomybę, jei nori plėtoti šią programą. Jei renovacija ir toliau bus vykdoma ta pačia banga ir ims rastis pastatų, kurių atnaujinimas nepateisino gyventojų lūkesčių, daugiabučių modernizacijos idėja gali būti politiškai sužlugdyta“, – mano pašnekovas.

Vienu iš galimų problemos sprendimo variantų specialistai įvardija ESCo (ang. Energy Service Company – „energijos paslaugų kompanija“) modelį.

BETA direktorius V. Serbenta pripažįsta – tai išties gera praktika, ypač paplitusi Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, Skandinavijos šalyse, Vokietijoje. Investuotojas – energijos paslaugų kompanija – pasiūlo sumokėti už renovaciją ir viskuo pasirūpinti, tačiau gyventojai, tarkime, dar 10 metų įsipareigoja ir toliau mokėti už energiją tiek, kiek moka šiuo metu. Žmonėms nereikia niekuo rūpintis, jie gyvena šiltesniame, gražesniame name, tik tam tikrą laikotarpį nejunta finansinės naudos.

„Šiuo atveju investuotojas prisiima visą riziką už sutaupymus, darbų kokybę. Tačiau norint Lietuvoje taikyti tokį modelį, pirmiausia reikia iki galo sutvarkyti teisinę aplinką. Be to, neteko girdėti ir apie labai didelį investuotojų susidomėjimą šiuo klausimu“, – sakė V. Serbenta.

VKEKK pirmininko pavaduotojo D. Biekšos teigimu, ESCo – verslo modelis, kuriam reikia laiko rinkoje užaugti. Ar Lietuvoje tam palankios sąlygos – nevienareikšmis klausimas. Kadangi investuotojas prisiima didžiąją finansinės rizikos dalį, natūralu, kad jis orientuojasi į projektus, kuriuos apsimoka įgyvendinti. Šiuo atveju energijos paslaugų kompanijų žvilgsnis pirmiausia krypsta į itin prastos būklės objektus, kurie garantuoja didžiausią sutaupymą.

„Tą etapą lyg ir praleidome. Dabar pradedame nuo daug sudėtingesnių sąlygų. Tad sunku tikėtis, kad staiga į Lietuvą ateis įmonių, norinčių prisiimti visą atsakomybę už renovuojamų pastatų rezultatus“, – svarstė
D. Biekša.

Jau kurį laiką diskutuojama, kad įgyvendinant ESCo modelį Lietuvoje į renovacijos procesą būtų galima įtraukti šalies šilumos gamintojus arba jos tiekėjus, tačiau kol kas konkrečių sprendimų nepriimta.

Sutaupymą siūlo skaičiuoti ne pagal projektinius, bet pagal skaitiklių duomenis

Energetikos ir termoinžinerijos technologijos mokslų daktaras Ramūnas Gatautis siūlo neišradinėti dviračio. Anot specialisto, vienas svarbiausių dalykų kalbant apie garantijas gyventojams – kompetentinga proceso priežiūra nuo pat pradžios iki galo, tai yra nuo investicinio plano parengimo iki visų darbų įgyvendinimo.

„Tai ir yra didžioji daugiabučių namų modernizacijos bėda Lietuvoje. Juk įprastai tuo užsiima bendrijų pirmininkai, kurie dažniausiai nėra šios srities specialistai. O čia reikia kvalifikuoto projekto vadybininko, profesionalo“, – kalbėjo renovacijos ekspertas R. Gatautis.

Pašnekovo žodžiais, buvęs aplinkos ministras pasuko keistu keliu deleguodamas šią funkciją savivaldybėms.

„Mano įsitikinimu, tikrai ne savivaldybės reikalas kapitališkai remontuoti privačią nuosavybę. Vienoms savivaldybėms gal ir visai neblogai sekasi, tačiau daugelis stagnuoja, o padėtis didžiuosiuose miestuose – iš viso prasta.