BETA vadovo teigimu, nuo 1996-ųjų, kai buvo sukurti renovacijos metmenys, sėkmingai modernizuota ne vienas šimtas daugiabučių pastatų. Tai esą įrodo ir gyventojų gaunamos šildymo sąskaitos, ir nuolat atliekamas modernizuotų daugiabučių monitoringas.
„Galiu atsakingai patvirtinti, kad nėra nė vieno namo, kuriame po renovacijos energijos būtų sunaudota daugiau nei prieš renovaciją. Vidutiniais rodikliais, standartiniame sovietmečiu statytame daugiabutyje apšiltinus sienas, stogą, pakeitus langus ir sutvarkius šildymo sistemą sutaupoma apie 50, o kai kuriuose pastatuose – ir 60, 70 proc. energijos. Kartais gyventojai sako, kad moka panašiai, kiek ir mokėję iki renovacijos. Tačiau nereikia užmiršti, kad vienu metu patyrėme labai staigų energijos kainų šuolį. Tad jei žmonės nieko nebūtų darę, būtų mokėję kur kas daugiau“, – įvertino pašnekovas.
Lengviausiai pasiekiami vaisiai jau nuskabyti
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) pirmininko pavaduotojas Darius Biekša įsitikinęs, kad ne vieniems metams užsikrauti paskolos naštą įsipareigojantys gyventojai turi teisę tikėtis ir garantijų bei kompensacijų, jeigu sutaupoma bus mažiau, nei buvo deklaruota.
„Be abejo, darbai turi būti atlikti kokybiškai. Svarbiausia, kad po renovacijos žmonės pajustų naudą. Vadinasi, įdiegus tam tikras priemones pastate energijos turi būti sutaupoma daugiau nei tolesni mokėjimai už paskolą. Žmonės įsipareigoja mokėti labai didelius pinigus – maždaug po 15–25 tūkst. litų butui. Tai rimta investicija, juo labiau įvertinus, kad daugiabučiuose namuose įprastai gyvena vidutines pajamas gaunantys asmenys.
Jeigu moku pinigus už tai, kad gaučiau ką man pažadėjo, ir to negaunu, turėčiau turėti bent minimalų saugiklį, kad bus kas už tai atsako, kad tas kažkas galbūt ir ne visiškai kompensuos praradimus, bet bent jau prie to prisidės. Šiandienos principas toks – renovacija patikėję žmonės lieka vieni su savo tikėjimu. Ir, rodo patirtis, iškilus problemoms dažniausiai kalti lieka šilumininkai, nesvarbu, ar jie prikišo rankas, ar ne“, – vaizdžiai kalbėjo pašnekovas.
Šiuo metu gyventojai, galima sakyti, neturi ir jokių saugiklių apsidrausti nuo darbų vėlavimo – bent jau finansinė rangovo atsakomybė, jei dėl jo kaltės laiku nepabaigus tam tikros statybų fazės bus prarasta valstybės parama, sutartyje nenumatoma.
Manipuliavimą statistika, esą renovuotuose namuose vidutiniškai sutaupoma 50 proc. energijos, VKEKK pirmininko pavaduotojas D. Biekša vadina lozunginiu reiškiniu.
„Vertėtų atkreipti dėmesį į tai, kad pirmiausia buvo renovuoti pastatai, kurių situacija buvo pati prasčiausia. Kad ir kas juose buvo daroma, visais atvejais galima tikėtis didelių sutaupymų, kurie atpirktų ir netikslumus, klaidas. Tad šiuo metu žemai kabančius vaisius jau suvalgėme ir pereiname prie kito, sudėtingesnio, etapo. Ateityje renovacijos laukia vadinamieji vidutiniokai pastatai, kuriuose nėra labai smarkiai švaistoma energija, kuriuose žmonės galbūt jau yra pasikeitę langus, reguliuoja šildymą ir pan. Vadinasi, elementarių priemonių, kai padarei bet ką ir sutaupymas garantuotas, nebėra. Ir tada žmonėms reikės labai rimtų argumentų“, – kalbėjo specialistas.
Nepateisinti lūkesčiai ir neaiški atsakomybė gali sužlugdyti procesą
VKEKK pirmininko pavaduotojo D.