Tūkstantinės paskolos ir ilgi įsipareigojimų metai bankui mainais už garbės žodį, kad šildymo sąskaitos bus mažesnės. Iš esmės tik tokiomis garantijomis dėl renovacijos rezultatų šiandien gali kliautis pasiryžusieji atnaujinti senos statybos daugiabučius. Iki šiol renovacijos šalininkų gretas bene sėkmingiausiai augino modernizuotų pastatų sėkmės istorijos ir pačių gyventojų lūpomis skleidžiama geroji patirtis. Tačiau specialistai įspėja – bandant įtikinti modernizacijos nauda, ilgainiui prireiks solidesnių instrumentų. Ir visiškai neaišku, kas prisiims atsakomybę atsiradus daugiabučių, kurių gyventojai liks nusivylę modernizacijos rezultatais.
Vietoj garantijų – kaimynų patirtis
Antai ne per seniausiai apie didesnes nei iki renovacijos šildymo sąskaitas prabilę šakiškiai į renovacijos medaus statinę krestelėjo gerą šaukštą deguto ir, žinoma, privertė suklusti apie būsto tvarkymo galimybę dar svarstančius gyventojus. Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) direktorius Valius Serbenta patikino, kad situacija tolygi audrai stiklinėje, tiesa, kartu pripažino, kad tokios istorijos jei ne diskredituoja, tai bent jau menkina pasitikėjimą renovacija.
„Dėl Šakių atvejo galiu pasakyti tik tiek, kad žinia iškilo į viešumą ne iki galo išaiškinta ar patikrinta. Aptariamas namas dar nebaigtas renovuoti ir nepriduotas: iki galo neapšiltintas cokolis ir dalis sienų, nėra galutinai sureguliuota šildymo sistema. Dar vienas svarbus veiksnys – butuose įdiegta šilumos reguliavimo ir apskaitos sistema, kuri leidžia kiekvienam žmogui energiją naudoti pagal individualius poreikius. Analizė parodė, kad tokio pat ploto butuose šiame name kainų skirtumas už sunaudotą energiją sudarė du ar tris kartus. Situacija, be abejo, pasikeis, kai bus subalansuota šildymo sistema ir svarbiausia – kai žmonės išmoks naudotis naujais šilumos reguliavimo įrankiais“, – neabejoja pašnekovas.
Vis dėlto BETA vadovas neneigė, kad šiandien daugiabučių modernizavimo programoje dalyvaujantys gyventojai neturi konkrečių garantijų, įsipareigojimų, kad po renovacijos šilumos energijos sutaupys tiek, kiek preliminariai ir buvo žadėta.
„Ar tokią garantiją turėtų teikti draudimo kompanija? Ar Vyriausybė turi duoti nukirsti ranką? – retoriškai klausė V. Serbenta. – Tiesiog kalbame apie tai, kokia yra renovacijos praktika. Žmonės nelinkę tikėti valdžia, biurokratais. Labiausiai jie tiki tuo, ką mato patys. Tereikia nueiti į atnaujintą kaimyninį namą ir pasikalbėti su jo gyventojais, išsiaiškinti, kokie pasiekti rezultatai.“
Pagal statistiką sėkmė užprogramuota
Anot BETA vadovo, visame pasaulyje rangovas, nusamdytas apšiltinti sienas, nesuteiks garantijų, ar energijos bus sutaupyta, ar ne.
„Rangovas turi suteikti garantiją savo atliktiems darbams, ir tai yra standartiniai principai. Be to, kiekvieną statybos procesą Lietuvoje prižiūri atestuotas techninis statybos prižiūrėtojas, kurio veikla apdrausta civilinės atsakomybės draudimu. Taigi dėl atliekamų darbų kokybės turime dvigubos pakopos garantiją. Kad energijos būtų sutaupyta pakankamai, rengiamas darbo projektas, kaip ir ką daryti, kokias technologijas taikyti. Projektas turi atitikti reikalavimus investiciniame plane, kuriam yra pritarę gyventojai, o pasiekti tokius parametrus – jau techninė užduotis projektuotojams“, – standartinę schemą dėstė specialistas.
