• tikkurila
  • ruukki
  • tikkurila
  • ruukki

Rekordinio ilgio povandeninė sienutė – retų augalų apsaugai

2017 birželio 13 d.
Povandeninės sienutės statybos Malkų įlankoje.
Povandeninės sienutės statybos Malkų įlankoje.

Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, Malkų įlankoje, palei Smeltės botaninio draustinio krantą kalamos 1,1 km ilgio apsauginės sienutės statybos darbai jau įpusėjo – artimiausiu metu turėtų būti baigti kalti visi povandeniniai poliai, liks tik juos suinkaruoti. Toks projektas, kuomet daugiau nei kilometro ilgio sienutė įrengiama išskirtinai tik nuo plaukiojančių platformų, Lietuvoje vyksta pirmą kartą.

Praėjusiais metais statybos prasidėjo nuo keturių plaukiojančių platformų. Jos pradėtos tam, kad nebūtų pakenkta krante Smeltės botaniniame draustinyje augantiems retiems, į Lietuvos raudonąją knygą įtrauktiems, augalams.

Smeltės pusiasalio kranto linijos sutvirtinimo darbų imtasi, kad būtų galima pagilinti Malkų įlanką iki 14,5 metrų ir paplatinti įplaukimo į šią įlanką kanalą. 20–25 metrų atstumu nuo kranto linijos statoma povandeninė sienutė apsaugos, kad pusiasalio krantas nenušliuožtų į Kuršių marias, o per sienutę persiliejęs vanduo toliau drėkins kranto liniją, kurioje auga draustinio saugomi augalai. Prieš atliekant Malkų įlankos gilinimo darbus, buvo ištirtas jos gruntas. Nustatyta, kad dalis ruožo yra užterštas. Tikimasi šią problemą išspręsti artimiausiu metu.

Išskirtinį projektą Malkų įlankoje jungtinės veiklos sutartimi vykdo viena didžiausių Baltijos šalyse transporto infrastruktūros statybų bendrovė „Latvijas tilti“ kartu su Lietuvos statybų bendrove „Borta“.

„Pirmą kartą vadovauju tokios apimties darbams nuo pontoninių platformų vandenyje – tai didelis iššūkis. Ant platformų teko sukelti nemažai sunkiosios technikos: poliakales, vibrokaltus, o ir patys įlaidai, kurių kiekvienas yra nuo 17 iki 25 metrų ilgio ir 1,4 metrų pločio, sveria vidutiniškai apie 3,5 tonos. Vis dėlto darbai vyksta pagal grafiką – baigiame kalti įlaidus, liks tik užbaigti jų inkaravimą“, – pasakoja „Latvijas tilti“ Klaipėdos filialo direktorius Mindaugas Kelpša.

„Šis apsauginės sienelės statybos būdas yra sudėtingesnis nei dirbant tiesiog nuo kranto. Darbai vykdomi nuo pontonų su hidraulinėmis kojomis, viskas vyksta virš vandens, todėl, atliekant kiekvieną statybų žingsnį, reikia daugiau pastangų. Visą žiemą ir pavasarį mariose vyravo stiprūs vėjai, kartais dėl to tekdavo stabdyti darbus, nes būdavo nebesaugu dirbti“, – sako „Borta“ direktorius Kęstutis Zubrickas.

Dalies sienutės metaliniai įlaidai įrengti 3 metrų gylyje po vandeniu, o vienoje vietoje, arčiau kranto, – 1 metro gylyje. Sukalus įlaidus, dar reikės visus juos baigti inkaruoti. Pagal sutartį su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, šie darbai turėtų būti atlikti iki 2018 m. kovo, tačiau tikimasi, kad visus darbus pavyks įgyvendinti dar šiemet. Investicija į šį projektą siekia 11,7 mln. eurų su PVM.

Pasak M. Kelpšos, sienutės statybai iš viso bus sunaudota apie 3000 tonų metalo. Įlaidus gamina Liuksemburgo bendrovė „ArcelorMittal“. Ilgieji įlaidai į Klaipėdą plukdomi laivu, mažesnieji vežami sausuma. Apsauginės povandeninės sienutės projektą parengė UAB „Sweco Lietuva“.

Komentarai

Nemokami mokymai architektams ir inžinieriams
statyba ir architektura
archicad