• tikkurila
  • ruukki
  • ruukki
  • tikkurila

Reikliausi įsigyjamam būstui – lietuviai

2016 birželio 16 d.
R. Marčėnaitės nuotr.
R. Marčėnaitės nuotr.

Vilniečiai noriai įsigyja didesnio ploto ir jau įrengtus butus, tačiau, palyginti su Rygos ar Bukarešto gyventojais, vis dar dažniau patys rūpinasi visais būsto įrengimo darbais. Tokį tipinio NT pirkėjo portretą pateikia Lietuvoje, Latvijoje ir Rumunijoje gyvenamųjų namų projektus plėtojančios bendrovės „Hanner“ specialistai.

Vilniuje populiariausi yra dviejų kambarių, maždaug 45 kvadratinių metrų ploto butai. Latvijos ir Rumunijos sostinėse daugiausia parduodama būtent trijų kambarių butų.

„Vilniuje, palyginti su Ryga ar Bukareštu, perkami šiek tiek mažesni butai. Skirtumas nedidelis, bet jis pastebimas. Tiesa, įpročiai po truputį kinta ir, jeigu anksčiau Lietuvoje dviejų kambarių butų pardavimai siekė apie pusę visų butų, tai dabar vis daugiau parduodama būtent trijų. Šie pagal populiarumą dar neaplenkė mažesnių butų, bet manome, kad lūžis jau netolimoje ateityje“, – teigė bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis.

Standartinio trijų kambarių buto plotas Lietuvoje siekia apie 55–57 kv. metrus. Rygoje tokio buto plotas siekia apie 60, Bukarešte dar daugiau – apie 65 kv. metrus.

Anot „Hanner“ specialistų, vertinant pirkėjų portretą, jaunesni, 25–30 metų pirkėjai renkasi sparčiai išpopuliarėjusią išperkamosios nuomos „Rent2Buy“ paslaugą, o bendras vidutinis įprastų pirkėjų amžius visose šalyse – 30–35 metai. Išrankiausi nekilnojamojo turto pirkėjai – lietuviai, mažiausiai reiklūs – latviai.

Standartinis lietuvio NT pirkėjo portretas – skrupulingas, skaičiuojantis kiekvieną investuotą eurą. Latviai, šiuo požiūriu, mažiau įnoringi ir skrupulingi. Jeigu latviui patiks būstas, jis įvertins, ar jame patogu gyventi, ar patogu nuvažiuoti į darbą, mokyklą, ir, jei viskas gerai, pirks be didesnių svarstymų.

Kiek gyventojams svarbus komunalinių išlaidų dydis? Pastebima, kad būsto išlaikymo kaštai ir darbų kokybė ypatingai svarbi rumunams, kur pasitikėjimas statybų verslu yra pakankamai mažas.

„Rumunijos, ypač Bukarešto, gyventojų mentalitetas šiek tiek skiriasi nuo Lietuvos, nes rinkoje yra daug nepasitikėjimo verslu, ypač statybų bendrovėmis. Susiduriame su tuo, kad darbų kokybę reikia įrodyti, kartais net paprašoma parodyti komunalinių išlaidų sąskaitas. Jei kiti plėtotojai pasielgia ne itin sąžiningai, dideliame, beveik 2 mln. gyventojų mieste, tokios žinios kartais ir pradingsta. Lietuvos rinka šiuo požiūriu yra daug skaidresnė ir žinios apie nesąžiningus statytojus keliauja labai greitai. Mums savo vardą Bukarešte padėjo išsikovoti ir tai, kad esame vieni iš nedaugelio plėtotojų, siūlančių energetiškai efektyvius, aukštesnės klasės būstus“, – sakė A. Avulis.

Bukarešto gyventojai, priešingai nei vilniečiai, turi daugiau galimybių rinktis šildymo būdą. „Vilniuje dėl tam tikrų priežasčių kurį laiką buvo teikiama pirmenybė vienam tiekėjui. Galbūt padėtis keisis, bet kitose šalyse tiekėjų atžvilgiu gyventojai turi daug daugiau lankstumo. Pavyzdžiui, Bukarešte nėra sudaryta jokių dirbtinių kliūčių įrengti autonominį šildymą. Vilniuje suteikti galimybę rinktis praktiškai neįmanoma – reikia jungtis prie centralizuotų tinklų, tad Vilniui šiuo atžvilgiu dar reikėtų pasitempti“, – sakė A. Avulis.

Rygoje pernai parduota apie 1 tūkst. butų, Bukarešte – 8 tūkstančiai. Įdomu tai, kad Rumunijos gyvenamojo NT rinka skatinama ir valstybės lengvatomis. Pavyzdžiui, veikia vadinamoji „pirmojo būsto“ programa. Įsigyjant pirmąjį butą, valstybė dalinai garantuoja už pirkėją, o bankai teikia paskolas lengvatinėmis sąlygomis.

„Ši programa jaunoms šeimoms sudaro geresnes sąlygas įsigyti būstą ir yra pagrindinis katalizatorius žemesnės klasės butų segmente. Be to, Rumunija papildomai suteikia lengvatinį pridėtinės vertės mokestį (PVM) – jei įsigyjamo pirmo būsto vertė nesiekia 100 tūkst. eurų, taikomas tik 5 proc. PVM, tad didžioji dalis pardavimų vyksta šiame segmente“, – sakė A. Avulis.

„Hanner“ specialistai prognozuoja, kad aktyviausia nekilnojamojo turto rinka aptariamų sostinių kontekste šiemet bus būtent Vilniuje, kur butų pardavimai turėtų siekti maždaug nuo 3 iki 4 tūkst. butų. Rygos nekilnojamojo turto rinkoje augimo neprognozuojama. „Rygoje mažėja gyventojų skaičius, tad didelės paklausos tiesiog nėra, daugėja tuščių butų. Bent jau kol situacija demografiškai nepasikeis, rinkos augimo Rygoje nesitikima. Latviją pernai sukrėtė trumpam įvesta nauja tvarka, kai pagal įstatymą pirkėjai turėjo galimybę butą grąžinti bankui ir nurašyti skolą, todėl rinka keliems mėnesiams buvo apmirusi. Vilniuje emigracija taip pat nemaža, bet į sostinę plūsta kitų miestų gyventojai, tad būsto poreikis didės“, – prognozavo A. Avulis.

Skaičiuojama, kad vidutinės klasės įrengto būsto kaina yra aukščiausia Vilniuje – kvadratinio metro kaina siekia apie 1800–2000 eurų. Bukarešte įrengto būsto kvadratinio metro kaina siekia 1500 eurų, Rygoje – apie 1700 eurų.

Komentarai

statyba ir architektura
archicad