• tikkurila
  • ruukki
  • tikkurila
  • ruukki

Regioninės architektūros tarybos: ekspertinis vertinimas neturėtų būti balsas tyruose

2018 liepos 24 d.
vienybes aikstes projekt 2
Kauno Regioninė architektūros taryba svarstė Vienybės aikštės rekonstrukcijos projektą, kurį parengė architektų biuras „Giedraitis & architektai“ ir architektų grupė iš Vokietijos „3deluxe“.

Architektūros įstatymas tam tikrų korekcijų įnešė ir į visuomenei reikšmingų projektų ekspertinį vertinimą. Viena vertus, būtų galima teigti, kad įgyvendinant įstatymo nuostatas šias funkcijas iš Lietuvos architektų sąjungos formaliai perėmė praėjusių metų pabaigoje šalyje sukurti penki nauji dariniai – Regioninės architektūros tarybos (RAT). Tačiau, specialistų tvirtinimu, įstatymų, o ne visuomeniniais pagrindais įtvirtintas ekspertinis vertinimas įgyja tiek visai kitą statusą, tiek vertę.

Tarsi gydytojų konsiliumas

Lietuvos architektų rūmai (LAR) Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio RAT pristato kaip organizacijas, kurios atlieka architektūros kokybės vertintojo funkcijas architektūros, teritorijų planavimo, nekilnojamojo architektūrinio ir urbanistinio paveldo srityse bei teikia išvadas, rekomendacijas ir pasiūlymus valstybės bei savivaldybių institucijoms, kitiems suinteresuotiems asmenims.

Daiva Veličkaitė.

„Įstatymo siekis buvo sukurti autoritetingą instituciją, kuri galėtų profesionaliai vertinti architektūros kokybę ir pasisakyti tais klausimais, kurie nepatenka į konkrečių normų akiratį. Mes įpratę sakyti, kad projektas pažeidžia ar nepažeidžia statybos techninių reglamentų ir pan. Šiuo atveju atsiranda galimybė kalbėti apie architektūros kokybę kur kas plačiau, apeliuojant į tam tikrus abstrakčius kokybės kriterijus, – kalbėjo LAR pirmininkė Daiva Veličkaitė. – Kadangi pagrindinis RAT tikslas – profesionaliai įvertinti architektūros kokybę, tam būtinos profesinės žinios. Todėl tarybas sudaro išskirtinai architektai, atstovaujantys skirtingoms institucijoms. Tai tarsi gydytojų konsiliumas, kuris sprendžia sudėtingus klausimus.“

Anot pašnekovės, palyginti su ankstesniąja sistema, siekta sukurti mechanizmą, kurio veikimas būtų aprašytas teisės aktuose ir būtų aišku, kas sudaro ekspertų tarybą, kokiais principais dirbama, kaip užtikrinami nusišalinimo reikalavimai ir pan. Tai yra padaryti vertinimą maksimaliai skaidrų, kad tiek statytojai, tiek architektai iš anksto žinotų, kas ir kokia tvarka vertina jų siūlomus sprendinius.

Profesionalų balsą paneigti sunku

Architektės D. Veličkaitės teigimu, tai, kad RAT sprendimų galia, kaip ir numatyta įstatyme, yra rekomendacinė, nesumenkina jų reikšmės.

„Galbūt kai kas dėl to, kad šie sprendimai lyg ir neprivalomi, patyrė tam tikrą nusivylimą. Tačiau teisiniu požiūriu RAT vertinimas yra labai svarbus, kadangi atsiranda galimybė atitinkamų teisinių sprendimų turinį papildyti specialiosiomis žiniomis. Kaip žinome, valstybės tarnautojai gali priimti sprendimus tik remdamiesi ir motyvuodami teisės aktais, tad neretai savivaldybės apeliuoja į tai, kad jos, tarkime, privalėjo išduoti statybą leidžiantį dokumentą, nes nebuvo pagrindų projektą atmesti. Tai liudija tam tikrą bejėgiškumą. Tuo metu remiantis ekspertine išvada jau būtų galima nepritarti tam tikriems miestui žalingiems projektams. Taip atsiranda galimybė vienokį ar kitokį sprendimą priimti tiek savivaldybių, valstybiniu lygmeniu, tiek prokuratūrai tiriant galimus viešojo intereso pažeidimus. Taigi, tarybų ekspertų išvados gali labai stipriai prisidėti prie administracinių sprendimų kokybės“, – akcentavo specialistė.

Kaip atkreipė dėmesį pašnekovė, RAT sudaro LAR, Architektų sąjungos, dviejų ministerijų, trijų aukštųjų mokyklų, rengiančių architektus, ir savivaldybių atstovai, tad net ir kalbant apie rekomendacines išvadas tokios ekspertų komandos suteikia galimybę užtikrinti išties profesionalų balsą, kurį paneigti būtų sudėtinga. „Esame atlikę nemažai analizių, tyrimų, domėjomės kitų šalių praktika ir nesusidūrėme nė su vienu atveju, kad ekspertų išvados būtų vertinamos kaip galutinės ir privalomos. Tačiau profesionalų nuomonė yra gerbiama ir suprantama, kad, norint ją paneigti, reikia pateikti dar stipresnių argumentų“, – teigė D. Veličkaitė.

Kuriama argumentų bazė

LAR pirmininkė nurodo ir dar vieną itin svarbų RAT vertinimų reikšmės aspektą: „Tai yra viena priemonių, prisidedančių prie projektų viešojo svarstymo su visuomene, prie tam tikrų kokybės patikros, revizijos mechanizmų. Viešinant tarybų sprendimus galima inicijuoti konstruktyvią diskusiją dėl miestui ar regionui reikšmingų projektų. Todėl labai svarbu, kad šie projektai į tarybas patektų kuo anksčiau, o ne tuo metu, kai tam tikros korekcijos gresia dideliais nuostoliais ar ginčais.“

Anot pašnekovės, ilgainiui vis labiau gausėjant įvertintų projektų skaičiui tikėtina, kad viešai skelbiami RAT vertinimai, ekspertų pateikta argumentacija taps tam tikru precedentu sprendžiant iškylančius panašius klausimus ateityje.

„Tokia, pavadinkime, argumentų bazė suteikia galimybę tiek statytojams, tiek architektams, tiek savivaldybės atstovams kalbėti panašiomis kategorijomis, labiau vieniems kitus suprasti. Anksčiau tos argumentacijos gal ir pritrūkdavo, būdavo oponuojama, esą viskas labai subjektyvu. Tačiau jau dabar pastebime, kad profesinių žinių reikalaujančiais esminiais dalykais ekspertų nuomonės radikaliai nesiskiria. Galbūt šiek tiek skirtingai suprantame kokybės turinį, kiek kitaip jį interpretuojame, bet bendras sutarimas yra“, – konstatavo LAR pirmininkė D. Veličkaitė.

Pašnekovė neabejoja, kad RAT ekspertai taip pat taps svaria miestų vyriausiųjų architektų paspirtimi pasitikrinant tam tikrus sprendimus, kuriuos bus galima pagrįsti ekspertinėmis išvadomis.

Kol kas RAT suformuotos formaliai: iš žmonių, kurie visada norėdavo būti tam tikrose pozicijose, ir tų, kurie gal ne tiek projektuoja, kiek daro įtaką procesams.Dainora Abelkienė

Buvusi Neringos vyriausioji architektė Dainora Abelkienė taip pat linkusi manyti, kad, formuojant bendrą poziciją dėl architektūrinės miestų, regionų politikos, išgryninant esmines jos gaires, RAT indėlis yra labai svarbus.

„Neretai vyriausieji architektai, ypač mažesnių miestelių, savo aplinkoje stokoja profesionalų, su kuriais galėtų pasitarti aktualiais klausimais, pavyzdžiui, kaip pastatai arba sprendiniai urbanistiškai veiks tam tikrą gyvenvietę, teritoriją ir pan.“, – pripažino pašnekovė.

Ne monologas, o dialogas

Vis dėlto architektė išskiria ir ne vieną koreguotiną aspektą, kol kas neleidžiantį užtikrinti tokios RAT veiklos, kokios norėtųsi tikėtis tiek vyriausiesiems miestų architektams, tiek projektų plėtotojams. „Tenka konstatuoti, kad kol kas RAT suformuotos formaliai: iš žmonių, kurie visada norėdavo būti tam tikrose pozicijose, ir tų, kurie gal ne tiek projektuoja, kiek daro įtaką procesams. Manyčiau, tarybų ekspertų rinkimai buvo ganėtinai inertiški, tad tikiuosi, kad kiti rinkimai, kai jau turėsime kažkiek patirties, bus atsakingesni“, – vylėsi architektė D. Abelkienė.

Specialistė ekspertinių vertinimų metu taip pat dar įžvelgia nemažai asmeniškumų, perteklinių rekomendacijų ir pasigenda įstatymų kriterijų paisymo. „Iš dabartinių pozicijų vertindama RAT darbą matau daugiau emocinių sprendimų arba sprendimų, paremtų kažkokiais asmeniniais kriterijais, o ne tais, kuriuos reikėtų laikyti pagrindiniais, tai yra Architektūros įstatymas, Statybos įstatymas, Teritorijų planavimo įstatymas, – sakė pašnekovė. – Nes būtent taip turi vertinti ir vyriausieji architektai – jie turi vertinti atitiktį teisės aktams. Kai kada tarybose nuskamba pasiūlymai rengti konkursus, kai jau statytojas yra toli pažengęs su projektiniais sprendiniais ir daug investavęs. Tad tokie pasiūlymai kai kada atrodo naivūs, kai kada – nekorektiški.“

Savo ruožtu Kauno RAT pirmininkė Gražina Janulytė-Bernotienė pažymi, kad norėtųsi konstruktyvesnio komunikavimo su projektų įgyvendinimo dalyviais.

„Bent jau Kaune šis procesas dar gana formalus. Būtų daug naudingiau, jei visos pusės suprastų, kad ekspertinis vertinimas yra dialogas, patariamasis balsas, kad išsami ekspertizė, pateikiamos išvados yra naudinga rekomendacija, kaip viename ar kitame objekte būtų racionaliausia elgtis. Žinoma, kol kas visiems tuo pačiu metu sunku įšokti į tą patį traukinio vagoną. Tačiau traukinys galiausiai kada nors visus vis tiek nuveš ta pačia kryptimi“, – vaizdžiai reziumavo architektė.

Straipsnis paskelbtas žurnale „Statyba ir architektūra“, 2018 / 7.

Komentarai

statyba ir architektura
archicad