Rajone daug apleistų, nenaudojamų buvusių pramoninių ir žemės ūkio paskirties pastatų, silpnas pramonės ir paslaugų įmonių tinklas miesteliuose bei kaimiškosiose vietovėse, nepakankama asocijuotų verslo struktūrų veikla rajone, per mažai plėtojami ryšiai su asocijuotomis Kauno regiono verslo bei verslo paramos organizacijomis.
Nors turizmas priskirtinas prie vieno iš verslo variklių rajone, informacijoje apie Lietuvą Raseinių kraštas dažnai nėra išskiriamas iš Lietuvos konteksto kaip patrauklus turizmui regionas, nesuformuotas rajono savivaldybės kaip patrauklaus turizmui krašto įvaizdis, silpna rinkodara. Trūksta informacijos apie turizmo rinkos pokyčius ir tendencijas, skatinančias planingą turizmo plėtrą ir investicijas. Taip pat pastebimas kempingų ir ekonominės klasės apgyvendinimo viešbučių, motelių bei kitų turistams ir svečiams paslaugas teikiančių objektų trūkumas.
Statistika
2012 metų duomenimis, Raseinių rajone tūkstančiui gyventojų vidutiniškai teko 703 nedarbingi asmenys, užimtųjų gyventojų dalis sudarė 36,7 proc. Vidutinis mėnesio darbo užmokestis neatskaičius mokesčių 2012 metais buvo 1746 litai. Savivaldybės biudžeto išlaidos socialinėms pašalpoms 2012 metais sudarė daugiau kaip 7,717 mln. litų. Socialinės pašalpos gavėjų skaičius, tenkantis tūkstančiui gyventojų, nuo 83,5 2010 metais sumažėjo iki 81,1 2012-aisiais. Šiuo aspektu Raseinių rajonas išsiskiria Kauno apskrityje, nes kitose savivaldybėse pašalpų gavėjų skaičius tik augo.
2012 metais Raseinių rajonui teko 82,97 mln. litų tiesioginių užsienio investicijų, o tai vienam žmogui sudarė 2,3 tūkst. litų. 2013 metais rajone įsteigtos 38 naujos verslo įmonės, iš viso tais metais jų veikė 793. Statybos bendrovių atliktų darbų apimtys 2012 metais siekė 61,23 mln. litų. Tais metais rajone pastatyta 50 negyvenamosios paskirties statinių ir 28 butai. Vienam gyventojui vidutiniškai teko 28,1 kvadratinio metro naudingojo ploto.
EKSPERTO ŽVILGSNIS
Nesistengia skelbti apie save
Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Laurynas Rekašius
Raseinių rajono savivaldybė Lietuvos savivaldybių indekse užėmė 26 vietą iš 53 rajono savivaldybių. Investicijų srities įvertinimas šiek tiek nusileido šalies vidurkiui (48,6 balo) ir siekė 45,9 balo. Savivaldybėje taikomi aukštesni nei vidutiniai žemės, nekilnojamojo turto ir verslo liudijimų tarifai. Trūksta lengvai prieinamos informacijos apie jau veikiantį verslą ir galimybes naujiems investuotojams. Rajonas nepasižymi ir konkurenciniu pranašumu, kurį suteiktų ypač palanki geografinė padėtis ar specialiųjų ekonominių zonų buvimas. Visa tai ir lemia mažesnius nei vidutinius investicijų srautus, kuriuos gali padidinti tik aktyvios savivaldybės pastangos.
2011–2012 metais fiksuotas 31 proc. tiesioginių užsienio investicijų augimas yra vienas teigiamų ženklų, rodančių, kad investicijų srautai turi potencialo didėti. Pirmiausia savivaldybės puslapyje turėtų būti pateikiama informacija apie egzistuojantį ir potencialiai investicijoms tinkantį turtą. Ne tik įvairiuose šaltiniuose turi būti lengvai prieinama investuotojams aktuali informacija, bet ir pati savivaldybė turėtų aktyviai bendradarbiauti su tokiomis organizacijomis kaip „Investuok Lietuvoje“, taip pat stengtis pritraukti investicijų.
EKSPERTO ŽVILGSNIS
Jaučiama stagnacija
Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas
Raseiniai yra palyginti geroje vietoje, tačiau, reikia pripažinti, pats miestas savotiškai apmiręs. Rajone yra įsikūrusių pramonės įmonių ir išties nemažų. Tačiau sunkmečiu kai kurios bankrutavo, padariusios neigiamą poveikį bendrai ekonominei ir socialinei būklei.
Rajonas turi potencialą, o kaip jis bus išnaudotas, labai priklauso nuo valdžios postus užimančių žmonių. Reikia įvertinti, ar jie turi noro ką nors daryti. Galima susidaryti šiokį tokį paveikslą iš vieno pavyzdžio, kai jaunos teisininkės šeima gavo leidimą teikti notaro paslaugas Raseiniuose. Tačiau situacija greitai pasisuko neigiama kryptimi – gyventojai pasirodė visiškai neverslūs, oficialių sandorių beveik nevyko. Todėl minčių verstis notaro veikla teko atsisakyti.
Žvelgiant iš šalies, miestas atrodo tikrai gražus: renovuoti visuomeniniai pastatai, sutvarkytas stadionas. Bet verslo požiūriu čia jaučiama visiška stagnacija.
EKSPERTO ŽVILGSNIS
Atstumas nuo didmiesčio turi įtakos
Nekilnojamojo turto kompanijos „Ober-Haus“ Kauno biuro vadovas Saulius Umbrasas
Raseinių padėtis kiek panaši į Kaišiadorių, nes šis miestas yra netoli automagistralės, žinoma, kiek labiau nutolęs nuo Kauno. Čia galima įžvelgti perspektyvų plėtoti gamybinės paskirties projektus, nebrangiai įsigijus nenaudojamus pastatus ar žemės sklypą. Darbo jėgos, jeigu nėra specifinių reikalavimų, irgi galima rasti.
Vis dėlto didesnis nei penkiasdešimties kilometrų atstumas nuo didmiesčių yra neigiamas veiksnys, darantis įtaką nekilnojamojo turto plėtotojų pasirinkimui. Žinoma, tai nėra daugiausia nusveriantis kriterijus. Jeigu yra susiklosčiusios kokio nors verslo šakos tradicijos, dirba pakankamai specialistų – tai tampa privalumu. Tačiau, kaip jau minėta, gamybai plėtoti, logistikos centrams, kitokios komercinės paskirties projektams Raseiniai turbūt nėra patraukliausių miestų sąraše.
