„Rail Baltica“ projektas bus tęsiamas. Tą patvirtino birželio 21 dieną, Roterdame (Nyderlandų Karalystė) pasirašyta bendra Suomijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir projekto koordinatorės Katerinos Trautman deklaracija dėl tolesnio „Rail Baltica“ įgyvendinimo. Gera naujiena ir dėl projekto finansavimo: artimiausiu metu Lietuva gaus dar beveik 191 mln. eurų tolesniems „Rail Baltica“ darbams.
„Šis svarbus susitarimas tęsti „Rail Baltica“ projektą – reikšmingas valstybių partnerių politinis įsipareigojimas, kuris siunčia stiprų signalą Europos Sąjungos (ES) lyderiams, Europos Parlamento nariams ir visai ES transporto bendruomenei, kad „Rail Baltica“ projektas jau yra tvirtai „ant bėgių“, – po deklaracijos pasirašymo sakė Lietuvai atstovaujantis susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.
Už gautus 191 mln. eurų ketinama įdiegti Europos geležinkelių signalizacijos ir valdymo sistemą bei su ja susijusias komunikacijas ruože nuo Lietuvos–Lenkijos valstybinės sienos iki Kauno. Europinė vėžė nuo Kauno (Palemono) bus pratęsta į šiaurę – planuojama nutiesti iki 55 kilometrų geležinkelio sankasos ir pastatyti reikiamą infrastruktūrą: tiltus, viadukus, pralaidas, praginas.
„Patvirtinti tikslai – efektyviai panaudoti ES lėšas, suderinti techninius parametrus, pabaigus statybą kuo greičiau pradėti eksploatuoti „Rail Baltica“ – sutelks ne tik Baltijos šalis, bet Suomiją ir Lenkiją“, – teigė projektą vykdančios bendrovės „Rail Baltica statyba“ direktorius Dainius Budrys.
Deklaraciją pasirašiusios šalys tikisi, kad glaudesnis bendradarbiavimas padės realizuoti visą „Rail Baltica“ projekto potencialą.
Pastaruoju metu vis didesnis dėmesys skiriamas dialogui su Lenkija dėl būtinybės suderinti techninius parametrus. Nuo Lietuvos ir Lenkijos valstybės sienos iki Kauno europinė vėžė jau nutiesta, tačiau geležinkelio infrastruktūra nuo sienos iki Varšuvos yra prastos būklės. Vietomis čia galimas vos 30 kilometrų per valandą greitis, ir tik ateityje planuojama jį gerokai padidinti. Tuo tarpu Lietuvos teritorijoje įsipareigota pasiekti 240 kilometrų per valandą greitį.
Deklaracijoje buvo pabrėžta ir bendros Lietuvos, Latvijos bei Estijos įmonės „RB Rail AS“ svarba koordinuojant Baltijos valstybių veiksmus, susitarta dėl papildomų paraiškų finansavimui gauti teikimo ir lėšų, skirtų „Rail Baltica“ projektui įgyvendinti, administravimo.
Kartu su Latvija ir Estija bei įmone „RB Rail AS“, kaip projekto „Rail Baltica“ koordinatore, buvo pasirašytas ir susitarimas dėl ES lėšų, skirtų projektui įgyvendinti, administravimo. Susitarimo tikslas – apibrėžti bendrus principus, procedūras ir tvarką, kuria remiantis, įgyvendinant projektą, valstybėse bus panaudojamos ES lėšos.
Pagal pasirašytą susitarimą dėl dotacijų „RB Rail AS“ atsiskaitys Europos inovacijų ir tinklų vykdomajai agentūrai (INEA) už skirtų lėšų (lėšos sudaro apie 85 proc. viso geležinkelio statybos finansavimo) gavimą ir išmokėjimą.
„Tam, kad „Rail Baltica“ projektas būtų sėkmingai įgyvendintas, buvo būtina nustatyti „RB Rail AS“ ir trijų gavėjų šalių, tai yra, ministerijų, atsakingų už projektą kiekvienoje šalyje, santykius. Susitarimas numato, kad sąlygomis, kuriomis remiantis bus pervedamos ES lėšos, bus vienodos visoms trims projekte dalyvaujančioms šalims. Atsiskaitymo tvarka bei reikalavimai dėl sudaromų sutarčių taip pat bus vienodi“, – sakė „RB Rail AS“ valdybos pirmininkė Baiba Rubesa.
Pernai rudenį užbaigto projekto „Rail Baltica“ pirmojo etapo vertė – 364,5 mln. eurų. Už juos 120 kilometrų ilgio atkarpoje buvo nutiesta nauja europinio standarto ir atnaujinta esama rusiško standarto geležinkelio linija. Projekto metu iš viso sutvarkyta, įrengta ar pastatyta 19 tiltų, 4 viadukai, 108 iešmai, 40 pervažų, 98 pralaidos, 10 geležinkelio stočių ir 20 peronų.
