Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime narys Linas Jonauskas kreipėsi į aplinkos ministrą Simoną Gentvilą, prašydamas keisti kompensacijų tvarką už saulės elektrines viešuosiuose pastatuose.
Parlamentaras teigia, kad, kylant elektros energijos kainoms, savivaldybės jaučia vis didesnį poreikį sumažinti energijos kaštus įsidiegus saulės elektrines, tačiau dabartinis finansavimas – per mažas, o tvarka – komplikuota.
„Per praėjusius metus pagal specialią programą įsirengti saulės elektrines ant stogo ar saulės elektrinės dalį iš saulės parkų buvo pateiktos 239 paraiškos už 22 milijonus eurų. Kylant elektros energijos kainoms poreikis tik didėja. Daugiausia energijos sunaudoja mokyklos, darželiai, kultūros, sveikatos priežiūros, sporto įstaigos. Vien mokyklų Lietuvoje yra apie 1000. Saulės elektrinių įsirengimo finansavimas turėtų didėti ir pasiekti bent 100 milijonų eurų“, – teigia L. Jonauskas.
Seimo narys dabartinėje finansavimo tvarkoje mato trūkumus, kurie, jo manymu, stabdo spartesnę atsinaujinančios energijos viešuosiuose pastatuose plėtrą.
„Aplinkos apsaugos projektų valdymo agentūra kompensuoja 80 proc. sumos, skirtos 1 kW įrengtosios galios elektrinei įsigyti ir įrengti. Kitą dalį – 20 proc. – savivaldybės įstaigos susimoka pačios. Savivaldybės taip pat dar papildomai turi padengti išlaidas už techninio projekto parengimą, stogo ekspertizę, prisijungimą prie elektros skirstymo operatoriaus. Jos taip pat turi padengti visus elektrinės įsigijimo ir diegimo kaštus bei sumokėti 100 proc. visos sumos. Savivaldybės turi turėti daug apyvartinių lėšų, kad galėtų įgyvendinti projektus. Tai yra lėšų užšaldymas tam tikram laikui biudžete, ir tos lėšos gali siekti ir apie pusę milijono eurų. Šie pinigai turi būti suplanuoti ir numatyti, nes jeigu jų biudžete nebūtų, savivaldybė negalėtų vykdyti pirkimų. Tik po projekto įgyvendinimo savivaldybės gauna kompensaciją. Kai kurios mažos savivaldybės, nors ir jaučia didelį poreikį mokyklose, darželiuose ar kitose įstaigose įdiegti saulės elektrines, tačiau jos tiesiog neturi tiek laisvų lėšų. Tos savivaldybės, kurios turi didesnius biudžetus, galės stipriai sumažinti savo energijos suvartojimo kaštus, tačiau mažosios savivaldybės dėl tokios praktikos ims jausti energetinę atskirtį, bus pasmerktos ir toliau daugiau mokėti už elektros energiją. Todėl būtinas finansinis mechanizmas ir fondas, kuris leistų padengti tokių projektų valstybės finansuojamą dalį, kad savivaldybės įstaigoms nereikėtų įšaldyti 100 proc. projektui reikalingų biudžeto lėšų“, – sako L. Jonauskas.
Taip pat jis pastebi dar vieną ydingą reikalavimą. Jo manymu, prievolė visą pagamintą elektros energiją vartoti tik savo reikmėms yra netvari.
„Jei, pavyzdžiui, mokykla pasidengtų visą savo stogą saulės elektrinėmis, pagamintą energijos perviršį galėtų leisti panaudoti kitoms savivaldybės įstaigoms – darželiui, kultūros namams ar pan. Tai ypač aktualu, kai vasaros metu energijos suvartojimas mokyklose yra nedidelis, o jos pagaminama daug. Šiuo metu saulės elektrinių, įsirengtų pagal programą, pagamintą energiją galima naudoti tik savo reikmėms. Tai yra netvaru. Pagamintas energijos perviršis turėtų būti leidžiamas panaudoti toje pačioje savivaldybėje, jos įstaigų reikmėms“, – teigia Seimo narys.
Šaltinis: BNS
[prenumerata mailpoet_form_id=”7″ bg_color=”#b1cbd9″ image_url=”https://sa.lt/wp-content/uploads/2022/01/kranas.png” intro_text=”Svarbiausios” white_text=”statybų, NT, inžinerijos” outro_text=”naujienos – nepraleiskite!”]
