IAE uždarymo projektams buvo surinkta daug tokių darbuotojų iš visos Europos: puikių statybos vadovų, planuotojų, sąmatininkų, kitų specialistų. Nors uždirba kur kas daugiau negu dirbdami gimtinėje, jie įprastai viską atiduoda namie paliktoms šeimoms, taip kompensuodami savo nebuvimą. „Ir jie nebegrįžta dažnai į savo šeimas. Tai yra grįžta trumpai – tam, kad vėl išvažiuotų, nes tiesiog pripranta gyventi atskirai. Tie žmonės skundžiasi tokiu savo gyvenimu, bet kai replikuoji – tai grįžk namo, atsako greitai ir užtikrintai: tikrai ne“, – pasakojo A. Jančiukas.
Tokiu būdu sutelkiant aukštos klasės specialistus vyksta dauguma didžiųjų statybų, įsitikino pašnekovas. Lietuviai irgi keliauja po visą pasaulį, pasiūlymų turėjo ir A. Jančiukas. Bet jam užteko Visagine praleistų metų, kad suprastų, jog darbas, atimantis galimybę matyti savo šeimą, yra per didelė auka.
Namuose tada buvo dar nė dvejų metų neturintys pametinukai dukra ir sūnus. Netoli projekto, Zarasuose, išsinuomotas namas situacijos neišgelbėjo – kas iš to, kai tėvas išvažiuoja į darbą šeimai miegant ir grįžta vėl miegant. „Tada su žmona nutarėme, kad jai su vaikais bus geriau įprastuose namuose Vilniuje, o aš grįždavau pas juos savaitgaliais. Taip įsitikinau, kad keliauti po pasaulį iš projekto į projektą – ne man. Žinoma – gyvenimas priverstų, ne tokius dalykus darytum. Bet kol yra pasirinkimo galimybė, renkiesi kuo arčiau šeimos“, – sakė A. Jančiukas.
Statybos projekte atstovauja užsakovui
„Quadrum“ projekto generuojamą adrenaliną A. Jančiukas dalijasi su savo kolegomis iš statybų valdymo įmonės AZCM. Ši A. Jančiuko ir partnerių įkurta įmonė tapo Norvegijos kompanijos „Schage Real Estate“ Vilniuje plėtojamo įspūdingo masto projekto – A klasės verslo centro „Quadrum“ – statybos valdytoju.
Mintis kurti įmonę A. Jančiukui kilo tuo metu, kai kvietimai imtis naujų projektų pasipylė vienas po kito. „Profesionalus projekto vadovo požiūris į savo atsakomybę, galima pavadinti – garbės kodeksas – neleidžia palikti įmonės projekto įgyvendinimo viduryje. Turėdamas statybų valdymo įmonę ir lygiaverčių komandos narių, gali aptarnauti daugiau klientų ir įvykdyti visus prisiimtus įsipareigojimus“, – aiškino pašnekovas.
Atvejai, kai stambių objektų statyba valdoma ne generalinio rangovo, o statybos valdytojo, pastaraisiais metais Lietuvos rinkoje vis dažnesni. Statybos valdymo įmonė užsakovui tampa laikinu statybos departamentu, atstovauja jo interesams ir projektuojant, ir samdant rangovus, taigi užsakovas išvengia rūpesčio kurti tokį padalinį savo įmonėje.
Statybos valdytojas, anot A. Jančiuko, itin naudingas, kai projektas neišbaigtas ir užsakovas nenori rizikuoti skelbti konkursą generaliniam rangovui, suprasdamas, kad situacija gresia projekto pakeitimais, dėl kurių išaugs jo kaina. Idealiu atveju statybos valdymo įmonė į projektą turėtų įsijungti dar koncepcijos kūrimo stadijoje. „Kuo anksčiau ateiname, tuo didesnę vertę projekte sukuriame, – komentavo AZCM vadovas. – Kai projektas baigtas, jau mažai ką gali pakeisti.“
Požiūris į darbą svarbesnis nei įgūdžiai
Kokios profesinės žinios ir asmeninės savybės padeda pasiekti poziciją, kurios atstovui patikima valdyti šimtų milijonų vertės projektus?
A. Jančiukas neabejoja, kad reikalinga daugelio savybių visuma, kuri ir leidžia tapti lyderiu, galinčiu suderinti visų pusių interesus. Karjeros pradžioje, ko gero, reikia ir sėkmės pataikyti į teisingą kelią – ten, kur augtum kaip specialistas. Bet čia vėl reikia pabrėžti asmeninių savybių – požiūrio į atsirandančias galimybes – svarbą.
„Yra geras posakis: „Hire character, train skill“ – „Samdyk požiūrį, o visa kita išmokysi“. Charakteris, požiūris į darbą svarbesni nei turimi įgūdžiai. Pasamdęs žmogų, turintį teisingą požiūrį, galėsi jį išmokyti visko, galbūt – užauginsi iki projekto vadovo ir dar aukštesnės pozicijos. O charakterio nepakeisi“, – sakė bendrovės AZCM direktorius.
Įgaliojimus reikia užsidirbti
Tapęs „Gedimino 9“ projekto vadovu, A. Jančiukas juokavo, kad dirba derintoju – užsakovo, projektuotojų, rangovų, valdžios institucijų etc. interesų. „Visos šios grandys turi būti patenkintos, kad projektas judėtų į priekį, – dėstė A. Jančiukas. – Bet pagrindinis projekto vadovo dėmesio fokusavimo taškas turi būti projektas. Projekto įgyvendinimo metu antroje vietoje lieka darbdavys, tavo paties reikalai ir ambicijos. Dirbi užsakovui, investuoji jo pinigus, todėl svarbiausias turi būti pats projektas. Jei nebus tokio nusistatymo – nebus ir gero rezultato, tai yra vargu ar projektas bus kokybiškas, įgyvendintas laiku ir pelningas rangovui.“
Nors kartais sakoma, kad projekto vadovas turi daug atsakomybių, bet mažai įgaliojimų, A. Jančiukas šiai problemai neteikia daug reikšmės: „Tai, žinoma, priklauso nuo įmonės, bet išties tik projekto vadovo reikalas įtikinti siūlomo sprendimo teisingumu tą, kuris taria galutinį žodį, padaryti tai motyvuotai ir argumentuotai. Ir gauti reikiamų įgaliojimų. Čia tikrai negali būti jokių asmeniškumų – jie gali sužlugdyti bet kokį verslą.“
