Projektavimo įmonių atestavimas: žingsnis atgal ar neišvengiamybė?

Projektavimo įmonių atestavimas: žingsnis atgal ar neišvengiamybė?

Lietuvoje vis garsiau diskutuojant pastatų saugumo tema, nuošalyje neliko ir sprendimas, įnešęs naujų vėjų į vienos svarbiausių statybų grandžių atstovų veiklą: Statybos įstatymo pakeitimu prieš dvejus metus įteisintas nuostatas atsisakyti projektavimo įmonių atestavimo iškart sulaukė nemenkos kritikos, prieštaringai dalies specialistų jis vertinamas ir šiandien.

Skambina pavojaus varpais

Aplinkos ministro, tuomet – Seimo nario Valentino Mazuronio prieš keletą metų inicijuoti pakeitimai buvo itin palankiai sutikti architektų bendruomenės, nes atrišo rankas ir fiziniams asmenims būti ypatingųjų statinių projektuotojais.

Iki tol galiojusi įmonių atestavimo procedūra buvo vertinama kaip perteklinė ir nedaranti jokios įtakos projektų kokybei. Esą ypatingos svarbos projektus šiaip ar taip galėdavo rengti tik atestuoti specialistai, kurie ir atsako už projekto kokybę, tad tai tik įtvirtino dvigubą atestavimo mechanizmą.

Tačiau Lietuvos projektavimo įmonių, statybininkų asociacijos, taip pat Lietuvos statybos inžinierių sąjunga vieningai pasisako už tai, kad projektavimo įmonių atestavimas būtų grąžintas. Statybų sektoriaus atstovai tvirtina negalį sutikti, kad būtų sudaromos sąlygos nevaldomai blogėti ypatingųjų statinių projektų kokybei.

„Esame įsitikinę, kad tai lemia vis didėjantis projektų konkursuose dalyvaujančių ir, kad juos laimėtų, paslaugų kainas dempinguojančių, tačiau menkai kvalifikuotų projektavimo įmonių skaičius. Jos siekia tik uždirbti, bet neužtikrina projektų sprendinių kokybės“, – bendrą poziciją išdėstė Lietuvos projektavimo įmonių asociacijos (LPĮA) vykdomasis direktorius Rimvydas Pranaitis.

Anot pašnekovo, pasaulyje vieningai pripažįstama, kad nuo ypatingojo  statinio projekto kokybės didele dalimi priklauso statinio kokybė, įskaitant ir jo eksploatavimo išlaidas. Tai yra ne mažesnės svarbos etapas nei pats statybų procesas, o, anot R. Pranaičio, statinio statybos rangovų įmonės atestavimo atsisakyti vis dėlto nesiūloma.

Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad neseniai Tarptautinė konsultuojančių inžinierių federacija (FIDIC) išleido Metodinių rekomendacijų projektuotojui parinkti konkursų taisykles, numatančias tikrinti nuolatinę kiekvieno siūlymą teikiančio kolektyvo sudėtį, interesų konfliktus, atsakomybės ribas, prisiimamas pridedamųjų bei suminių sąnaudų paklaidas ir panašiai.

„Vadinasi, vietoj periodiško, kas penkerius metus atliekamo bendrovės atestavimo tenka kiekvienam statinio konkursui atlikti panašų, išsamų projektuoti pretenduojančios įmonės, kaip juridinio asmens ir jos specialistų visumos, vertinimą“, – aiškino LPĮA vadovas R. Pranaitis.

Atestavimas – it kokybės garantas

Projektavimo įmonių atestavimą siekiantys grąžinti statybų sektoriaus atstovai įvardija dešimtis argumentų. Tarp jų – ne laikinai surinktų projektuotojų darbas skirtinguose objektuose ir kolektyvuose, o atestavimu objektyviai įvertinama visos stabilios projektavimo įmonės komandos kvalifikacija, daugiametė patirtis, suprojektuotų statinių kompleksinė – architektūrinė ir inžinerinė – kokybė.

Taip pat pabrėžiama, kad tik nuolat veikianti projektavimo įmonė gali apsidrausti ženklia suma patirtai žalai atlyginti, o atskiro, kad ir atestuoto, fizinio asmens draudimas yra problemiškas, ypač priėmus Fizinių asmenų bankroto įstatymą. Be to, esą tik stabili projektavimo įmonė gali investuoti į brangiai kainuojančias naujoves, palaikyti, taikyti Europos standartų, normatyvų sistemą ir skiria ypatingą dėmesį projektų kokybei, nes siekia išsaugoti savo reputaciją, o tai nebūdinga laikinai surinktai ir baigus projektą išsiskirstančiai projektuotojų grupei.

LPĮA vykdomasis direktorius R. Pranaitis pripažino, kad atestavimo procese esama perteklinių procedūrų, kurių būtina atsisakyti. „Siūlymus šiuo klausimu galėtų parengti speciali asociacijų darbo grupė. Kartu neprieštaraujame, kad architektūrinės idėjos konkursuose galėtų dalyvauti ir neatestuoti kolektyvai bei fiziniai asmenys – tai spręstų užsakovai“, – teigė pašnekovas.

Siūloma, kad projektuotojų bendroves (juridinius asmenis) ir projektų vadovus (fizinius asmenis) pagal vieningą programą atestuotų Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir pagal jos numatytus reikalavimus patvirtinta komisija, o specialistų – Architektų rūmai, Lietuvos statybos inžinierių sąjunga arba kitų inžinerinių profesijų sąjungos, asociacijos.

Kolektyvinės atsakomybės nėra

Projektų kokybė ir projektavimo įmonių atestavimas neturi nieko bendra, įsitikinusi architektė, uostamiesčio projektavimo firmos „Pilis“ vadovė, buvusi Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos valdybos pirmininkė Ramunė Staševičiūtė.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Fill out this field
Fill out this field
Įveskite tinkamą el. pašto adresą.

Susiję straipsniai
Susiję straipsniai