Kuršių nerija atsisveikino su dar vienu sovietmečio laikų statybos rudimentu – ilgus metus vaizdingoje pajūrio juostoje vegetavę menkaverčiai statiniai virto stilingu, į natūralų kopų landšaftą darniai įsiliejusiu kurortiniu kompleksu, iškalbingu pavadinimu „Labas, Jūra!“
Milijonų eurų vertės iššūkis
Juodkrantėje, Žaliojo kelio 8, užbaigta teritorijos statinių rekonstrukcija yra jau aštuntas „Inreal“ grupės Kuršių nerijoje įgyvendintas projektas, į kurį buvo investuota beveik 9 mln. eurų. Iki konversijos 1,9 ha teritorijoje stūksojo apleisti sovietiniai statiniai, kurie ne tik darkė kraštovaizdį, bet ir kėlė pavojų žmonėms bei aplinkai.
Kaip pripažino „Inreal“ grupės vadovas Gediminas Pruskus, plėtoti teritoriją šioje unikalioje, jautrioje Lietuvos vietoje ypač atsakingas darbas, o bene didžiausias iššūkis – įvykdyti dažnai tarpusavyje prieštaraujančius teisinių reglamentų reikalavimus.
Tad, anot G. Pruskaus, galima tik pasidžiaugti, kad įgyvendinant šį darnios plėtros principais paremtą projektą buvo pasiektas konstruktyvus dialogas ir bendradarbiavimas tarp visų atsakingų institucijų – pradedant Neringos miesto savivaldybe, Valstybine teritorijų planavimo ir statybos inspekcija ir baigiant Kuršių nerijos nacionaliniu parku bei Valstybine saugomų teritorijų tarnyba.
Įkvėpė objekto išskirtinumas
Naujai atgimusiuose šešiuose dviejų ir trijų aukštų pastatuose įrengti gyvenamieji ir poilsio apartamentai, kurių bendras plotas siekia 280 kv. metrų. Projekto architekto Adomo Šablevičiaus („G.A.L. architektai“) teigimu, įgyvendinant komplekso rekonstrukciją siekta tiek savitos, išskirtinės vizualinės išraiškos, tiek racionalaus, patogaus patalpų pritaikymo šiuolaikinio žmogaus poreikiams.
Bedvasiai, be meilės statyti silikatinių plytų mūro pastatai, posovietiniu metu turėję virsti, tačiau taip ir netapę olimpiniu miesteliu, – tokia pirminė projekto medžiaga teko studijos „G.A.L. architektai“ komandai. Nors projektuotojų polėkį ribojo atitinkamas pastatų išdėstymas teritorijoje ir jų tūriai, anot architekto A. Šablevičiaus, buvo nueitas labai ilgas diskusijų ir ieškojimų kelias.
„Buvo sugeneruota ir sukurta gausybė eskizų – norėjosi sukurti kažką tokio, kas neįprasta standartiniam supratimui. Tarkime, viena vizijų – išskaidyti pastatus labai smulkiais tūriais, įrengiant vidaus kiemelius, nedidukes terasas. Dar viena idėja – miegamuosius įrengti pirmuosiuose, o gyvenamuosius kambarius – antruosiuose aukštuose, kad iš jų atsivertų panorama į jūrą. Tačiau suabejojus, kaip į tokį neįprastą suplanavimą sureaguos poilsiautojai, buvo nuspręsta atsigręžti į tradiciškesnius sprendimus“, – darbo proceso užkulisius atskleidė pašnekovas.
Raktas – pastatų vertikalės
Architektūrinę komplekso kompoziciją neabejotinai lėmė gamtinis, istorinis ir kultūrinis Neringos kontekstas. „Siekėme, kad visi pastatai būtų stilistiškai vieningi ir giminingi tradicinei vietos architektūrai“, – pabrėžė kūrėjas.
Pavyzdžiui, daugeliui senųjų Kuršių nerijos vilų būdingi vertikalūs mediniai konstrukciniai arba puošybiniai elementai. Tad pastatų vertikalės, jų ritmika natūraliame kopų landšafte, pušų kamienų fone, pasak A. Šablevičiaus, ir tapo projekto architektūriniu raktu.
„Namų fasadai – ažūriniai, kelių gylių: paviršinis medinis tinklas, gilesnis – stiklo ir žaliuzių bei trečiasis, įtrauktas vizualinis planas – terasos ir balkonai“, – detalizavo architektas A. Šablevičius.
Architektūriniuose sprendiniuose taip pat vengta pritempto dekoratyvumo, kaip ryškiausią puošybos detalę kūrėjas įvardijo tradicinės architektūros elementą – sąsają su navigaciniais ženklais turinčius lėkius.
Pašnekovas užsiminė, kad didesnių matmenų stiklo konstrukcijos pastatams būtų suteikusios dar daugiau skaidrumo, lengvumo ir dar labiau išryškinusios fasadų ažūriškumą, tačiau šios idėjos buvo atsisakyta dėl aukštesnių šiluminės varžos rodiklių.
Dominantė – natūralumas
„Pastatai dažniau bus naudojami vasaros laikotarpiu, tačiau jie visiškai pritaikyti eksploatacijai ir šaltuoju metų laiku. Visuose namuose įdiegti oro ir vandens šildymo siurbliai, o išmaniosios technologijos suteikia galimybę reguliuoti patalpose palaikomą temperatūrą nuotoliniu būdu“, – pasakojo A. Šablevičius.
Šiuolaikinės technologijos pasitelktos ir vyraujančiai pastatų fasadų medžiagai – apdailai panaudota ilgaamžiškumu ir atsparumu klimatiniam poveikiui pasižyminti vadinamoji degta mediena. Tokia termomediena yra apdorota labai dideliu karščiu. Tai reiškia, kad šio proceso metu joje yra suskaidoma hemiceliuliozė, o tai leidžia ją apsaugoti nuo puvimo. Taip pat terminis apdorojimas užtikrina didesnį medžiagos stabilumą ir geresnes termoizoliacines savybes.
„Kol kas ši fasadų apdaila turi asociacijų su pušų kamienais, tačiau ilgainiui ji papilkės ir taps panaši į jūros išmestus medžio fragmentus“, – sakė „G.A.L. architektai“ kūrėjas A. Šablevičius.
Jautrų santykį su unikalia Neringos gamtine aplinka projekto įgyvendintojai deklaruoja ir aplinkotvarkos sprendimais: komplekso teritorijoje iškloti paplūdimiams būdingi mediniai takai, minimaliai automobilių statymo vietoms naudojamos betono trinkelės – ažūrinės, o aplink pastatus plytės ne kultūrinės šienaujamos vejos, o smėlis ir Lietuvos pajūriui būdinga augmenija.
Straipsnis paskelbtas žurnale „Statyba ir architektūra“, 2018 / 5.
