Vienas svarbiausių energiškai efektyvaus namo kriterijų – kokybiškai įrengti pamatai. Siekiant aukštų energijos sutaupymo parametrų svarbūs ne vien tradiciniai sprendimai – specialistai akina atsigręžti ir į pažangiąsias technologijas.

Padės geologiniai tyrimai

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Statybos fakulteto Geotechnikos katedros docentas Rimantas Mackevičius teigė, kad pirmas svarbus žingsnis įrengiant pamatus – inžineriniai geologiniai tyrimai, kurie padės išsiaiškinti tikslią informaciją apie gruntą. Tai leis ekonomiškai suprojektuoti pamatus, kad jie neišleistų iš pastato šilumos. Išsami informacija suteiks galimybę net nedideliame sklype parinkti geresnę vietą statybai, tai yra ten, kur arčiau šiltieji gruntiniai vandenys.

Pagrindinis ir paprasčiausias būdas taupyti energiją ir neišleisti iš pastato šilumos – įrengti kuo geresnę pamatų ir rūsio sienų izoliaciją. Specialistai pataria naudoti tradicinius šiltinimo metodus, ypatingų naujovių čia nėra.

„Labai svarbu, koks pamatas, kiek jis įgilintas. Labiau šildomas yra jo viršus. Pamatai įrengiami grunte, tai yra ten, kur laikosi teigiama temperatūra. Rekomenduojama sekliųjų pamatų padą įgilinti labiau, negu siekia žiemos įšalas. Įsivaizduokime pastatą kaip kapsulę, todėl reikia kuo daugiau apšiltinti, izoliuoti sienas, kad per jas nebūtų prarandama šiluma. Pamatai yra kaip atramos, jie laiko tą kapsulę, tad per šią statinio dalį įmanoma ne tik neprarasti šilumos, bet ir paimti ją iš žemės gelmių“, – aiškino R. Mackevičius.

Plokštuminio pamato pranašumai

Pamatai įrengiami išliejant vientisą, ištisinę armuotą pamatų plokštę į specialią ekstruzinio polistireno konstrukciją, kuri izoliuoja pamato plokštę nuo grunto.

Plokštuminiai pamatai pripažįstami tinkamiausiais energiškai efektyviuose namuose – jie geriausiai izoliuoti nuo grunto, juose nėra šilumos tiltelių. Tokie pamatai labai efektyvus, nes jokia konstrukcinė detalė nekerta šiltinimo sluoksnio. Be to, kadangi tai vientisa visu plotu į gruntą besiremianti konstrukcija, sumažėja nuokrypio ir pastato deformacijų tikimybė, tokius pamatus galima montuoti ant silpno grunto.

Dažniausiai sklypą nestabilaus grunto žemėje individualiajam namui statyti žmonės perka dėl vaizdingo gamtovaizdžio. Todėl tenka daugiau investuoti į pamatus. VGTU docentas R. Mackevičius atkreipė dėmesį, kad gręžtiniai arba spraustiniai poliai naudojami statant durpingose ar nestabilaus grunto teritorijose. Šie pamatai yra tinkami, kai gruntinio vandens lygis arti žemės paviršiaus arba jei laikomasis gruntas yra labai giliai. Įrengiant polinius pamatus reikia papildomai šiltinti jungtis tarp polių ir rostverko, kad neatsirastų šilumos tiltelių, montavimo darbams atlikti reikalinga speciali technika.

Įdarbina metropoliteno šilumą

Galbūt netrukus Lietuvoje bus naudojami energijos poliai – jie jau apie dešimtmetį labai populiarūs ir plačiai taikomi Vokietijoje bei Austrijoje. Prie tokių dabar dažniausiai įgręžiamų polių armatūros primontuojami vamzdeliai, kuriais cirkuliuoja vanduo arba specialus skystis. Jie driekiasi nuo pastate įrengto savotiško šilumos centro per polius žemyn.

Žiemą tekėdamas žemyn toks skystis iš apačios paima šilumą ir pakilęs į viršų atiduoda ją namui. Vasarą galimas atvirkščias variantas, tad tokia šildymo sistema tarnauja patalpoms vėsinti.

„Islandijoje ar Italijoje gruntinių vandenų temperatūra yra daug aukštesnė, ji gali siekti 70 ar 80 laipsnių. Lietuvoje to neturime, tačiau ir gyvename ramiau, pas mus nebūna žemės drebėjimų. Austrijoje tokia sistema plačiai naudojama namams, stovintiems virš metropoliteno, apšildyti. Tokiu atveju pasitelkiami nebe energijos poliai – šilumą perduoda atraminės sienos su tokiais pat vamzdeliais. Žinoma, taip neįmanoma visu 100 procentų aprūpinti pastatą reikiama šiluma, papildomai naudojama elektros energija“, – apie Lietuvai naują būdą pasakojo VGTU mokslininkas R. Mackevičius.

Energinių polių sistema tinkama ne visur. Lietuvoje šiltesnieji sluoksniai aukščiau slūgso arčiau pajūrio, rytinėje dalyje jie yra šiek tiek giliau.

Toks būdas paimti žemės gelmių šilumą patartinas tais atvejais, kai statant namą planuojama naudoti polius. Tada galima iš anksto numatyti, kad jie atliktų dvi funkcijas – pamatų sutvirtinimo ir apšildymo. Pasak pašnekovo, pirmųjų tokių bandymų būta Alytuje. Tolesnis šių projektų plėtojimas nukeltas dėl ekonominės krizės.

„Tai primena saulės baterijas ar vėjo jėgaines – vien šiomis technologijomis pasikliauti negalima, tačiau imti papildomą energiją iš gamtos, jei tik yra galimybė, patartina“, – teigė R. Mackevičius.

Straipsnis paskelbtas žurnale „Statyba ir architektūra visiems“, 2016 / 3.