Vasario mėnesio pabaigoje įsigaliojusi nauja tvarka atnešė pokyčių – nuo šiol viešajame sektoriuje privaloma taikyti statinio informacinio modeliavimo (BIM) metodą. Diegiami nauji skaitmeniniai standartai, o perkančiosios organizacijos nustatytais atvejais pirkimo dokumentuose turi nurodyti privalomo BIM metodų taikymo reikalavimus ir kriterijus.
BIM – pažangesnis projektavimas ir valdymas
Remiantis Aplinkos ministerija, BIM taikymas viešajame sektoriuje atvers kelią spartesnei statybos sektoriaus technologinei pažangai ir statybos procesų skaitmeninimui. Taip pat bus sudarytos palankios sąlygos efektyviau naudoti išteklius planuojant, projektuojant, statant ir eksploatuojant viešojo sektoriaus statinius. Vis dėl to projektuotojai įžvelgia ir papildomų iššūkių.
Svarbiausios statybų, NT, inžinerijos naujienos – nepraleiskite!
„BIM projektai pranašesni savo kokybe ir tikslumu. Kadangi viskas apjungiama į vieną informacinį modelį, galime įvertinti, ar nėra neatitikimų. Statybų metu rangovams jau yra aišku, kaip komunikacijos viena su kita sąveikauja, kaip jos kertasi, kokiame yra aukštyje ir pan. Tačiau kartu BIM projektavimas reikalauja daugiau laiko resursų, bei projektuotojų, architektų išmanymo – tiek programinės įrangos, tiek skaitmeninio projektavimo – ir didesnio įsigilinimo į sprendinius“, – teigia projektų vadovė, architektė, UAB „Atamis“ architektūros padalinio vadovė Ieva Puidokaitė.
Ji išskiria, kad didesni laiko resursai, aukštesnė specialistų kvalifikacija savaime lemia ir aukštesnę projektavimo kainą. Visgi, architektės manymu, tai neišvengiama, nes BIM yra statinių projektavimo ateitis.
Jei teisės aktai reikalauja, kad projektas būtų BIM, specialistė rekomenduoja orientuotis į tai, kad jau nuo pirminių projektinių pasiūlymų iki galutinio pastato eksploatavimo, visas statinio valdymas vyktų BIM aplinkoje. Tai gerokai palengvins statinio projektavimą ir informacijos valdymą, bei kilstelės kokybės kartelę.
Lietuvoje – tik pirmieji žingsniai
Norint įtvirtinti skaitmeninės statybos principus, reikalinga darniai veikianti infrastruktūra nuo BIM standartų iki duomenų perdavimo ir saugojimo informacinių sistemų, registrų. Taip pat ir tinkamas specialistų pasirengimas.
I. Puidokaitė mano, kad šiai dienai dar ne visa rinka gerai suvokia, kas yra BIM metodologija ir kaip ją taikyti: „Šis projektavimas nėra tik 3D modelis, tai ženkliai daugiau: pradedant nuo tikslios elementų geometrijos, tikslinės aktualios informacijos suvedimo, klasifikavimo ir susiejimo su kiekiais, skaidymo-zonavimo, skaičiavimo, statybos darbų planavimo (4D ar 5D grafikų sudarymo), kokybės kontrolės ir baigiant visos komandos bendravimu bei informacijos mainais vienoje aplinkoje. Lietuvos rinka šiai dienai žengia tik pirmuosius žingsnelius, ne visi suvokia, ką reiškia projektavimas BIM aplinkoje.“
Taip pat, architektės nuomone, kadangi Lietuvoje BIM projektavimas yra visiškai nauja sritis, nėra nusistovėjusios vienos tvarkos. Dėl šios priežasties sugaištama gana daug laiko, kol parengiamas ir suderinamas BEP (BIM įgyvendinimo planas), kuriame išgryninama, koks klasifikatorius bus naudojamas, kokia metodologija bus taikoma, kokia informacija aktuali, jos pateikimo būdas ar kaip geriau užkoduoti informaciją.
Geriausias visuomeninis BIM projektas
„Lietuvos BIM projektai 2022“ konkurse geriausio visuomeninių pastatų BIM projekto vardą pelnė rekonstruojamas administracinis pastatas Vilniuje, kurio BIM projektavimu rūpinosi „Atamis“ projektuotojai. Anot projekto vadovės I. Puidokaitės, BIM taikymas padėjo užkirsti kelią klaidoms ir priimti racionalius sprendimus:
Geriausias visuomeninių pastatų BIM projektas: Administracinio pastato, T. Ševčenkos g. 13, Vilniuje, rekonstrukcijos projektas. ATAMIS vizual.
„Tai buvo rekonstrukcija specifinio objekto, kuriame yra daug skirtingų patalpų, aukštų ir netipinių technologijų. Dalį senojo pastato buvo numatyta nugriauti ir pristatyti naujus korpusus, o viename korpuse nuspręsta palikti tik laikantįjį karkasą. BIM taikymas mums padėjo laiku sutikrinti ir išvengti klaidų, kadangi nuskenavę išsaugomas konstrukcijas ir jas įsikėlę į statinio informacinį modelį, aptikome neatitikimus tarp faktinių ir projektinių aukščių bei geometrijos netikslumus. Tai įvertinę, patikslinome projektinius sprendinius ir išvengėme esamo ir naujo korpusų aukščių nesutapimų bei kitų su tuo susijusių problemų. Statybų metu BIM aplinkoje buvo sukurti apribojimų modeliai ir nuolat vyko patikrinimai, ar atitinkam reglamentą, ar neviršijam pastato aukščio, tūrio.“
2022-06-03, 10:23
Matyt, gerb. architektė nėra susipažinusi su berods 2021 m. gruodžio mėn. Lietuvos Vyriausybės nutarimu, kuriame rašoma, kad atitinkamų statinių projektinių pasiūlymų stadijoje BIM taikyti neprivaloma?