Prioritetas statyboms renkantis organines ir medines konstrukcijas – žmonių saugumas

Rūta Anusevičienė 2021 balandžio 13 d.
Freepik.com nuotr.

Vyriausybė yra iškėlusi tikslą, kad nuo 2024-ųjų visi visuomeniniai pastatai bus statomi bent iš 50 proc. organinių ir medienos statybos medžiagų, bus didinamas antrinių žaliavų naudojimas ir mažinamas statybinių atliekų kiekis.

Šiuo metu bene daugiausia dėmesio skiriama ruošiant reguliacinius pokyčius, tačiau labai svarbu nepamiršti ir saugumo klausimų: plačiausiai naudojama inžinerinė mediena buvo ir liks degi medžiaga, todėl reikia ieškoti sprendimų, padedančių iš esmės padidinti medinių konstrukcijų saugumą.

Vincas Sasnauskas,

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Gaisrų prevencijos skyriaus viršininkas

Atliekama idėjų ir esamo reglamentavimo inventorizacija

Šalyje nustatant numatomas įgyvendinti Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos kryptis, kuriose dėmesio skiriama ir tvarios medienos ruošos veiklai, racionaliam panaudojimui, saugumui, vasario ir kovo mėnesį inicijuojami Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM atstovų susitikimai su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, aukštojo mokslo įstaigų, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Gaisrinių tyrimų centro atstovais. VšĮ „Versli Lietuva“ organizuojamose diskusijose aktyviai dalyvauja gaisrinės saugos specialistai ir verslo atstovai. Toliau ketiname tęsti aktyvų bendradarbiavimą: siekiame įvertinti galimybes peržiūrėti galiojantį gaisrinės saugos reglamentavimą.

Pastatų naudojimo ir gaisrinės saugos reikalavimai: ką reikėtų keisti?

Pastaruoju metu diskutuojama dėl galimybės šalyje leisti naudoti degiąsias konstrukcijas ir apdailą statinių statyboje. Čia svarbu atkreipti dėmesį, kad Gaisrinės saugos pagrindiniuose reikalavimuose, siekiant nediskriminuoti atskirų medžiagų, turi būti vadovaujamasi vienu LST EN 13501 serijos standartu: jame pagal gaisro pobūdį statybos produktai skirstomi į A1, A2, B, C, D, E, F klases.

Taip pat be galimų aktyvių ir pasyvių gaisrinės saugos priemonių teoriškai kaip gaisrinės saugos sudėtinę dalį galima aptarti ir gaisrų prevenciją. Tai apima gaisrinės saugos valdymą – įvertinus pavojų įprasto pastato naudojimo metu, specifinę gaisro riziką, statinio naudotojas imasi visų priemonių maksimaliai sumažinti gaisro pavojų.

Vien tik įrengti gaisrinės saugos sistemų nepakanka

Įgyvendinant tvariosios statybos principus svarbu tinkamai pasirinkti ne tik medžiagas, bet ir saugos sistemas. Bendrai aktyviosioms gaisrinės saugos inžinerinėms sistemoms priskiriamos stacionariosios gaisro aptikimo ir signalizavimo, gaisrui gesinti skirtos sistemos; perspėjimo apie gaisrą ir evakuacijos valdymo sistemos; dūmų ir šilumos kontrolės bei statinių vidaus gaisrinio vandentiekio sistemos. Tai yra įrenginiai, skirti mažinti gaisro grėsmę tiek žmonėms, tiek turtui. Jie reikalingi ne tik gaisrui aptikti ir gesinti, bet ir dūmams bei šilumai šalinti.

Minėtąsias gaisrinės saugos inžinerines sistemas, vadovaujantis statybą reglamentuojančiais gaisrinės saugos teisės aktais, šiuo metu privaloma įrengti tam tikros paskirties statiniuose, kai viršijami statinio paskirties, tūrio, ploto ar kiti rodikliai, nurodyti teisės aktuose. Visgi reikia atkreipti dėmesį, kad vien tik įrengę šias sistemas statinio gaisrinės saugos visiškai neužtikrinsime.

Svarbu inicijuoti diskusijas ir apie esamų pastatų gaisrinės saugos inžinerinių sistemų būklę bei priežiūrą. Dažnai netinkamai prižiūrimos sistemos tiesiog neveikia. Reikėtų atkreipti dėmesį ir į mūsų šalies gyventojų saugos kultūrą.

Pastatuose įrengtų gaisrinės saugos inžinerinių sistemų priežiūros kokybę turėtume vertinti kaip svarbią aplinkybę, darančią įtaką sprendimams dėl gaisrinės saugos reglamentavimo pakeitimo.

Aklai vien užsienio šalių patirtimi pasikliauti nereikėtų

Ypač svarbu pasidomėti kitų šalių, plačiai naudojančių medieną statybose, patirtimi, tačiau kartu reikia atkreipti dėmesį į tai, kad reglamentavimas Europoje labai skiriasi. Pastebimas proveržis Švedijoje, Estijoje, Norvegijoje, Austrijoje, tad įdomu, dėl kokių priežasčių tose šalyse pakeistas teisinis reglamentavimas, kokie motyvai tai nulėmė.

Aktualu pasiaiškinti, kokie gaisriniai tyrimai arba argumentai konkrečiose šalyse lėmė sprendimą naudoti degiąsias medžiagas statyboje. Įvertinę daugybę veiksnių turime nuspręsti, ar tai būtina daryti ir mūsų šalyje, ypač turint omenyje nacionalinius gaisrinės saugos reikalavimus ir jų pagrindu šalyje vykdomas statybas.


Darius Kvedaravičius,

Lietuvos Respublikos aplinkos viceministras

Siekiant tikslo diskutuoti kviečiamos valdžios ir mokslo institucijos

Tikslas – 50 proc. visuomeninės paskirties pastatų nuo 2024 m. statyti iš organinių medienos medžiagų – labai ambicingas, išsiplečiantis už vienos ministerijos ribų. Tačiau jeigu kolegoms pavyks greitai įrodyti, kokie šie pokyčiai svarbūs, viskas įmanoma. Jeigu įstrigsime, tikslas bus nepasiekiamas.

Tobulindami esamus ir ruošdami naujus techninius reglamentus mediniams bei tvariems pastatams, bandome pradėti nuo pagrindų – diskutuoti kviečiame visus suinteresuotus asmenis: valstybines institucijas, mokslininkus. Jau turėjome kelias konsultacijas. Taigi iš pradžių atliekama idėjų ir esamo reguliavimo inventorizacija.

Kaip išspręsti gaisrinės pastatų saugos problemą ir statyti saugesnius medinius pastatus?

Savaime suprantama, kad šiandien naudotis neapdorotos medienos konstrukcijomis neįmanoma. Reikia pasirinkti optimalias kompensacines medžiagas, apsaugančias medieną.

Turime suprasti, kad gaisrinė sauga nėra kažkieno sugalvota, tad reglamentus turime keisti taip, jog nepakenktume pastato naudotojų saugumui. Turime sugalvoti kompensacines priemones ir rasti kompromisą. Tiesiog paimti ir parengti paprastesnius reikalavimus – lyg ir paprastas, bet kartu ir rizikingas kelias, nes prioritetas išlieka žmonių saugumas.

Net nežinau, ar pagrindinis trukdis – šiandieninis teisinis reguliavimas. Gal pakeitus jį pasirodys, kad kur kas didesni trukdžiai – rinkos pasirengimas ar gyventojų nuostatos. Bet šiandien, netgi jei visi kiti trukdžiai būtų pašalinti, tai dėl gaisrinės pastatų saugos medienos negalėtume naudoti visa apimtimi – taip, kaip mes įsivaizduojame visą medinį pastatą. Pavyzdžiui, mediena pastaruoju metu naudojama tik įrengiant stogą arba derinama su betonu, kitomis konstrukcijomis.

Reabilituoti medinę statybą – remiantis skandinavų pavyzdžiu

Skandinavai pažengę žymiai toliau: procesą, kurį mes dar tik pradedame, – reikalavimų peržiūrą, jie atlikę jau seniai. Be to, pas juos kur kas anksčiau detalizuotas Žaliasis kursas ir tvarioji statyba. Tad aišku tik tiek, kad kol kas Lietuvoje negalime statyti analogiškų kaip Skandinavijoje pastatų. Dėl to ir iškėlėme tikslą reabilituoti medinę statybą, peržvelgti griežtesnius reikalavimus, pasižiūrėti, kurie iš jų pagrįsti, o kuriuos galima sudėlioti kitaip.

Remiantis skandinavų patirtimi galima peržvelgti, kokie kompensaciniai mechanizmai, kurios normos galbūt yra perteklinės. Žinoma, yra ir objektyvių veiksnių, kodėl mūsų gaisrinės saugos specialistai taip skeptiškai vertina bet kokį normų sušvelninimą. Jie žino kolegų galimybes gesinti gaisrus, ir jeigu šiandien mūsų ugniagesiai, naudodamiesi turima įranga, gali pasiekti tam tikrą rezultatą, žinoma, jie bijo situacijų, su kuriomis nėra pajėgūs susidoroti. Galbūt viena iš priežasčių – jog ugniagesiai Skandinavijos šalyse tiesiog geriau pasiruošę: jie žino, kad su tam tikro lygio, tam tikru kiekiu įrangos galės greitai ir efektyviai reaguoti.

Šiuo metu, be skandinavų, dar dėmesį atkreipiame ir į austrų praktiką bei patirtį. Bus analizuojami ES šalių reglamentai. Tikimės, kad drauge su mūsų valstybinėmis institucijomis, mokslininkais, laboratorijomis ir kitomis suinteresuotomis šalimis galėsime rasti reikiamus sprendimus.

Straipsnis paskelbtas žurnale „SA.lt“ (Statyba ir architektūra) | 2021 kovas

Norite žurnalo tiesiai į namus ar biurą?

Prenumeruokite metams vos už 27 eurus!

Dalintis:
Komentarai