• tikkurila
  • ruukki
  • ruukki
  • tikkurila

Prikels istorinį Jonušo Radvilos rūmų kompleksą – skelbiamas architektūrinis konkursas

2021 gegužės 21 d.
jonušo radvilos rūmai vilnius
Vytautas Gabriūnas. Vilnius. Radvilų rūmai. XVII a. retrospektyva. 1989 m.

Lietuvos nacionalinis dailės muziejus ketina atgaivinti iš dalies apleistą istorinį Jonušo Radvilos rūmų kompleksą ir sukurti jame šiuolaikišką muziejų.

Muziejaus įgaliota Lietuvos architektų sąjunga skelbia Jonušo Radvilos rūmų pastatų komplekso ir jo prieigų Vilniaus g. 24, Vilniuje, tarptautinį atvirą architektūrinio projekto konkursą.

Konkursu siekiama išrinkti geriausiai paveldosaugos, urbanistinius, architektūros ir funkcinius aspektus bei kitus reikalavimus, išvardintus šiose konkurso sąlygose ir jų prieduose, atitinkančią Jonušo Radvilos rūmų pastatų komplekso ir jo prieigų Vilniaus g. 24, Vilniuje, projekto architektūrinę idėją.

Po architektūrinės idėjos išrinkimo iš konkurso laimėtojo neskelbiamų derybų būdu numatoma įsigyti projektinių pasiūlymų, techninio projekto ir tvarkybos darbų projekto, pagrindinių pastato erdvių interjerų projekto parengimo, statybą ir tvarkybą leidžiančių dokumentų gavimo bei statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugas.

Konkurso laimėtojams skiriamos premijos:

I vieta – 12 000 Eur
II vieta – 8 000 Eur
III vieta – 5 000 Eur

Pateikimo terminas – 2021 m. rugsėjo 2-oji. 

Detali konkurso informacija Centriniame viešųjų pirkimų portale.

Daugiau informacijos: https://radvilurumai.lt

Rūmų istorija

Iš istorinių šaltinių žinoma, kad XVI a. Vilniaus priemiestyje, vadintame Didžiosiomis Lukiškėmis, parko tipo sode stovėjo mediniai Mikalojaus Radvilos Juodojo (1515–1565) rūmai. XVII a. viduryje Jonušas Radvila (1612–1655) stato naujus mūrinius rūmus. Juos iki XIX a. miestiečiai vadino Jonušavos rūmais. Manoma, kad rūmus projektavo ir prie jų statybos dirbo Radvilų dvaro architektas Ulrichas, statęs Radvilų pilį Biržuose ir Vilniaus Šv. Teresės bažnyčią.

Naujieji Jonušo Radvilos rūmai buvo „U“ raidės plano. Juos sudarė penki triaukščiai paviljonai, kuriuos jungė keturi tarpiniai dviaukščiai korpusai su erdviu stačiakampiu kiemu.

Svarbiausia buvo reprezentacinė ansamblio rytinė dalis (dabar išlikęs tik apleistas pirmasis rytinis korpusas). Ji turėjo puošnias ir erdves svetaines, sales, kurioms įspūdingo dekoratyvumo teikė marmuro kolonos su paauksuotais korintiniais kapiteliais. Patalpas puošė plastinis ornamentinis dekoras ir tapytos freskos. Ištaiginga Jonušo Radvilos rezidencija garsėjo dailės kūrinių rinkiniais, kurių, tikima, galėjo būti apie 1000.

jonuso radvilos rumai
Nuotr. aut. Gintarė Grigėnaitė, LNDM

Šiandien

Rūmus stipriai nuniokojo 1655 m. maskvėnų okupacija. Buvo išvežtos marmurinės kolonos, baldai, meno kūriniai, nuo stogų nulupinėti dekoratyviniai paauksuoti šalmai, o dalis rūmų sudegė. Išlaisvinus sostinę, Radviloms buvo sunku atstatyti rūmus, o po nuniokojimo Vilniuje labai trūko įvairių amatininkų ir statybinių medžiagų.

Rūmams nykstant, XVIII a. antroje pusėje Radvilos miestiečiams pardavė pietinį korpusą (prie Liejyklos gatvės). XIX a. pr. apleistą ir negyvenamą šiaurinį rūmų korpusą Dominykas Radvila padovanojo Labdarių draugijai, kuri veikė iki 1940-ųjų.

Sovietmečiu buvo atstatytas šiaurinis kompleksas buvo pritaikytas sporto ir kitoms veikloms. Nuo 1990-ųjų šiaurinėje rūmų dalyje pradėjo veikti LNDM padalinys. Dalis komplekso pastatų yra nacionalinės svarbos kultūros paveldo objektai. Išlikę Radvilų rūmų komplekso pastatai ir priklausiniai, kurie sudaro apie 7000 kv.m, ir 0,8 ha teritorija priklauso Lietuvos nacionaliniam dailės muziejui.

Komentarai

statyba ir architektura
archicad