Jerome Guillaume – daugiau nei 20 metų patirtį sukaupęs inžinierius, karjeros kelią pradėjęs gimtojoje Prancūzijoje, o visai nesenai papildęs žinomos projektavimo bendrovės „CSD inžinieriai“ specialistų gretas Vilniuje.
Vaikystėje kilusį smalsumą architektūrai, pasak J. Guillaume, greičiausiai pažadino vietovės, kuriose jis užaugo: „Tiesą sakant, nuo mažens žavėjausi Luvru, savo mėgstamiausiu pastatu Paryžiuje. Kai 1989 m. įvyko jo rekonstrukcija ir buvo pastatyta garsioji Luvro piramidė, aš tuomet buvau paauglys ir mano smalsumas statybų sričiai dar labiau sustiprėjo.“
Maždaug tuo pačiu metu kaip ir Luvro piramidė, naujojoje Paryžiaus dalyje buvo pastatyta „Didžioji arka“ („La Grande Arche“), paskatinusi J. Guillaume pasinerti į inžinerinių sprendimų kompleksiškumą. „Manau, būtent tuomet pradėjau domėtis, kaip, naudodami sumanius inžinerinius sprendimus, galime sujungti naująją ir senąją architektūrą tokiame istoriniame mieste kaip Paryžius“, – pasakoja pašnekovas.
Suabejojęs savo meniniais gebėjimais architekto profesijai, J. Guillaume pasirinko inžinieriaus kelią. Sprendimą padiktavo stiprios tiksliųjų mokslų – matematikos ir fizikos – žinios.
„Supratau, kad sėkmingam inžinieriui reikalinga techninė kompetencija buvo mano stiprybė. Kad įgyčiau inžinerijos laipsnį, pasirinkau Grenoblio universitetą. Būdamas jaunas statybos inžinerijos absolventas, pirmąją profesinę patirtį įgijau įmonėje Liono mieste. Ten praleidau šešerius metus, per kuriuos turėjau galimybę savarankiškai dirbti įgyvendinant didelius civilinės inžinerijos projektus. Tai buvo patirtis, davusi tvirtą pagrindą tęsti profesionalo karjerą“, – sako pašnekovas.
Svarbiausios statybų, NT, inžinerijos naujienos – nepraleiskite!
Kruopščių skaičiavimų ir išradingumo derinys
Plėsdamas karjeros galimybes, J. Guillaume prisijungė prie vienos didžiausių Prancūzijos statybų kompanijų „Bouygues“ Paryžiuje. „Pasirinkau šią galimybę pirmiausia todėl, kad skyrius, kuriame dirbau, vykdė prestižiškiausius sostinės atnaujinimo projektus. Aš vis dar didžiuojuosi savo patirtimi renovuojant istorinius objektus, tokius kaip „Hotel Ritz“, „Hotel Le Crillon“ ar „Shangri-La“ rūmai“, – pasakoja inžinierius.
Tačiau labiausiai jaudinantis ir, pasak J. Guillaume, tikriausiai intelektualiai sunkiausias projektas buvo „Hotel de Talleyrand“ Konkordijos aikštėje, šalia JAV konsulato: „Didžiausias Iššūkis buvo išsaugoti pastato autentiškumą – tam mums reikėjo išanalizuoti senojo Paryžiaus žemėlapius ir būtent tada sužinojome, kad pastatas stovi ant Paryžiaus griuvėsių. Šis atradimas privertė permąstyti tinkamus renovacijos būdus. Asmeniškai negalėjau atsidžiaugti šia istorine „žaidimų aikštele“, kurią turėjau priešais save. Vietinio istoriko padedami mes galėjome rasti ir ištirti senovės tapybą, kur buvo pavaizduotas pastatas, ir tai leido suprasti šio pastato raidą. Toks renovacijos projektas buvo statybos technikos ir istorijos, į kurią privalėjome atsižvelgti, derinys. Dirbdamas su šiuo ir panašiais renovacijos projektais supratau, kad raktas į sėkmę yra ne tik kruopštūs skaičiavimai, bet ir pritaikytas inžinieriaus išradingumas.“
Karjeros kelias Lietuvoje
Sėkmingai dirbęs Paryžiuje kelerius metus, J. Guillaume su žmona atvyko į Vilnių. Pirmiausia dirbo laisvai samdomu inžinieriumi, tačiau atradęs, koks malonus yra gyvenimas Vilniuje, palyginti su Paryžiaus šurmuliu, nusprendė, kad liks Lietuvoje ir čia įkurs savo įmonę.
Paklaustas, kas paskatino palikti savo verslą ir prisijungti prie CSD komandos, pašnekovas sakė, kad jo sukurta maža inžinerijos įmonė dabar yra nepriklausoma ir gali sėkmingai tęsti veiklą savarankiškai: „Žinoma, nebūčiau jos palikęs, jei ne perspektyvus profesinis tobulėjimas su CSD komanda. Esu įsitikinęs aukštu kokybės ir keliamų standartų lygiu, kurį rodo ši Šveicarijos ir Lietuvos įmonė. Tikiuosi, kad mano žinios ir patirtis prisidės prie nuolatinės komandos sėkmės.“
Ateities perspektyvos inžinerijoje
Kalbėdamas apie inžinieriaus profesijos ateities perspektyvas, pašnekovas svarsto, kad nors šiandien ši profesija galbūt nėra tarp populiariausių jaunimo pasirinkimų nei Lietuvoje, nei Prancūzijoje, tačiau, pasirinkus šį karjeros kelią, pasidaro labai aišku, kokią didžiulę vertę inžinerija atneša visuomenei: ji padeda kurti ir išsaugoti infrastruktūrą ateities kartoms.
„Nereikia nė sakyti, kad dirbtinio intelekto diegimas inžinerijos procesuose keičia mūsų darbą. Mano nuomone, svarbu suprasti, kad būsimiems inžinieriams ateityje reikės šiek tiek kitokių įgūdžių nei šiandien. Tačiau nors programinė įranga ir darbo metodai gali keistis, vis dėlto, kol žmonės dirba statybų aikštelėse, žmogiškieji ištekliai išliks inžinieriaus profesijos centre. Labai paprastas pavyzdys: jau 2020-ieji, o pažiūrėkite, kas dirba įvairiuose restauruojamuose rūmuose Paryžiuje… Keli vyrai su savo kūjais ir kastuvais!“
Straipsnis paskelbtas žurnale „SA.lt“ (Statyba ir architektūra) | 2020 lapkritis-gruodis
Norite žurnalo tiesiai į namus ar biurą?
