Vilniuje pradedami vykdyti Choralinės sinagogos (Pylimo g. 39) parapeto ir stogo tvarkybos bei avarinių vidaus elektros laidų pakeitimo naujais darbai. Šiemet taip pat planuojamas parapeto, dalies stogo remontas, dekalogo restauravimas, gaisrinės signalizacijos, žaibosaugos įrengimas.
„Vilniaus choralinės sinagogos reikšmę geriausiai nusako tai, kad ji yra vienintelė veikianti iš sostinės sinagogų ir judėjų maldos namų. Ši sinagoga atidaryta 1903 metais. Ji vadinama Choraline, nes joje atliekamas apeigas lydi choro giedojimas. Džiaugiamės galėdami prisidėti prie šio svarbaus objekto, kuriame dabar meldžiasi Lietuvos žydų bendruomenė, tvarkybos“, – sako Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorė Diana Varnaitė.
Vilniaus choralinės sinagogos stogo, pagrindinio fasado ir vidaus fragmentų tvarkybos (remonto ir avarijos grėsmės pašalinimo) darbams šiemet skirta iš Kultūros paveldo departamento Paveldotvarkos programos 60 000 Eur, o 15 000 Eur skyrė Vilniaus žydų religinė bendruomenė. Pagal VĮ „Lietuvos paminklai“ parengtą tvarkybos darbų projektą (projekto vadovė – Irena Staniūnienė) darbus vykdo bendrovė „Statresta“. Tvarkybos darbus numatoma tęsti ir 2018 metas.
Sinagogoje numatyta atlikti šiuos tvarkomuosius paveldosaugos darbus: pagrindinio fasado laiptuoto parapeto su dekalogo plokštėmis centre remontą; dalies stogo remontą; vakarinės fasadinės sienos hidroizoliavimą ir jos mūro remontą; mūro stiprinimą sąramų ir skliautuotų perdangos įtrūkių vietose; tinko ir plastinio dekoro remontą drėgmės pažeistose vietose ir inžinerinių sistemų tiesimo trasose; avarijos grėsmės pašalinimo darbus – apsaugos techninių priemonių (elektros sistemos sutvarkymo, gaisro aptikimo ir signalizacijos sistemos, žaibosaugos) įrengimą. Visi tvarkybos darbai suprojektuoti taip, kad nebūtų liečiama centrinė maldų salės erdvė.
Valstybės saugomas Vilniaus choralinės sinagogos pastatas – istorizmo, vadinamojo rytietiškojo stiliaus, pastatytas pagal reforminį judaizmo Vokietijos sinagogų pavyzdį. Projekto autorius – architektas Danielius Rozenhauzas. Sinagoga yra sudėtinio tūrio, sudaryto iš kompaktinio pagrindinio tūrio – dviejų aukštų su pastoge ir rūsiu po ŠV dalimi ir vieno aukšto ŠR, PV fasadų priestatų. Pirmajame aukšte yra vyrų skyrius, o antrajame – moterų skyrius ir patalpa chorui. Fasade – įrašas hebrajų kalba: „Maldos namai – šventenybė visoms tautoms“.
1830–1840 m. Vilniuje paplito Haskala – žydų pasaulietinės apšvietos sąjūdis. 1846 m. žydų švietėjai (maskiliai) po įžymaus Haskalos laikotarpio rašytojo Mordechajaus Gincburgo mirties nutarė, kad jiems yra būtinos patalpos susitikimams. Jie nusprendė tuo tikslu įkurti savo sinagogą. Jų iniciatyvą parėmė Vilniaus valdžia ir 1847 m. gautas leidimas atidaryti sinagogą. Ji pavadinta „Tohorat Hakodeš“ (Šventovės išvalymas). 1899 m. sinagogos vadovybė įsigijo žemės sklypą Zavalnos (dabartinėje Pylimo) gatvėje. 1902 m. architektas Dovydas Rozenhauzas parengė sinagogos pastato projektą. 1903 m. maldos namai atidaryti.
