Per pastaruosius metus vartotojai jau spėjo įgyti naujų įgūdžių: kruopščiai plautis rankas grįžus iš lauko ir naudoti dezinfekcinius skysčius. O kokius lūkesčius higienai bei saugumui ir tvarumui jie puoselėja įsirengdami naują vonios kambarį? Ar naujos technologijos, kurios pastaruoju metu sparčiai veržiasi į vonios kambarį, padės labiau rūpintis švara ir higiena?
Atrodo, kad dabartinė pandemija, reikšmingai apribojusi žmonių galimybes vartoti ir skirti pinigų įvairioms pramogoms, dalį jų paskatino papildomai investuoti į savo būstą.
„Galime stebėti, kaip Lietuvos gyventojai aktyviai siekia pagerinti jau turimus namus, įsigyja savo pirmąjį ir ne pirmąjį būstą, turimą keičia naujesniu ar erdvesniu ir pan.“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.
Jo nuomone, bendras aukštas rinkos aktyvumas rodo, kad gyventojai ilgalaikėje perspektyvoje nesureikšmina pandemijos grėsmių, įsigydami būstą. Tačiau reikalavimai jo kokybei nuolat auga. Ne išimtis ir vonios kambarys.
Namai turi būti saugus „burbulas“
Latvių architektė Zanė Teterė-Šulcė redakcijai patvirtino, kad švara ir higiena šiuo metu yra labai aktualios klientams. Visų pirma domimasi klimato kontrolės ir vėdinimo sistemomis – kalbama ne tik apie oro cirkuliaciją, bet ir apie jo kokybę ir grynumą, tinkamą drėgmės lygį namuose. Taip pat žmonės daugiau dėmesio skiria tiek medžiagų ekologijai ir natūralumui, tiek lengviau valomiems paviršiams.
„Kalbant apie paviršius, tikėtina, kad ir toliau bus pasirenkamos medžiagos, kurias būtų lengva valyti ir prižiūrėti, o vonios kambaryje neįgertų per daug drėgmės (pavyzdžiui, ekooda). Esmė yra ta, kad žmonės siekia apsaugoti savo namų aplinką nuo išorinių grėsmių. Grįžę namo jie neturi bijoti liesti paviršių ar kvėpuoti užterštu oru. Namai turėtų būti saugus „burbulas“, – sako architektė.
Projektuojant namus, netoli lauko vestibiulio neretai būdavo numatoma WC patalpa – svečiams. Naujiems būstams tai turėtų tapti įprasta norma. „Įeinant į namus jau įprasta lengvai pasiekti praustuvę – žmonės neretai norėdavo tik įėję nusiplauti rankas, – sako Z. Teterė-Šulcė. – Tačiau dabar gali pasirodyti priimtina ar net įprasta, kad rankų dezinfekavimo priemonės jau yra iškart už lauko durų ar koridoriuje. Tokie dozatoriai tampa savarankiškais dizaino elementais ir nebegadina bendro interjero vaizdo.“
„Kalbėdami apie klimato kaitos padarinius, galime tikėtis, kad klientai taps labiau išprusę, todėl turės naujų reikalavimų, pavyzdžiui, naudoti ekologiškas medžiagas ir energiją taupančias technologijas. Problema ta, kad inovatyvios technologijos šiuo metu brangios, jos nėra prieinamos masėms. Tikrai reikia palaikančių įstatymų ir dotacijų, kad ekologiški sprendimai ir toks gyvenimo būdo pasirinkimas taptų norma“, – įsitikinusi architektė.
Ką reikia žinoti kreipiantis į interjero dizainerį?
Tad ar tikrai ši įranga tokia brangi, kaip teigia Z. Teterė-Šulcė? Anot kalbintų santechninės įrangos gamintojų atstovų, daugelis tiesiog nežino naujų galimybių. Tačiau suformulavus įrangos pardavėjams ar dizaineriams savo pageidavimus, būtų lengviau parinkti poreikius labiau atitinkančius produktus. Vonios kambario įranga iki šiol technologijų prasme buvo viena lėčiausiai besivystančių, tačiau pokyčiai, regis, įgauna pagreitį sulig prasidėjusia pandemija.
Analogiškai, pavyzdžiui, kaip su automobiliais „Tesla“, tvarumas turėtų būti viena siekiamybių, prestižo reikalas, rodantis vartotojo sąmoningumą ir, be abejo, kuriantis pridėtinę vertę, komfortą ir kasdienį patogumą. Vystantis technologijoms, mažėja ir įrangos kaina, nes gamintojai, jausdami poreikį, jas standartizuoja ir tobulina. Rinkoje jau atsiranda ir klozeto bakelių su dviem vandenimis – švariu ir panaudotu, taip pat juose montuojami papildomi dezinfekcinių skysčių dozatoriai. Jau yra ir hidroboost technologija, kai vanduo, patenkantis į bakelį, suka specialų generatorių ir gamina elektros energiją jutikliui, kuris nuleidžia vandenį.
Medžiagų, kurias iš tikrųjų lengva prižiūrėti, įvairovė vonios kambaryje gali būti gana didelė. Todėl jas renkantis interjeras neatrodys prastesnis. Dizainerė Z. Teterė-Šulcė.
Interjero dizainerės Aušrinės Šeibelienės užsakovai grėsmių namuose kol kas nejaučia, bet dizainerė linkusi siūlyti jiems naujausiomis technologijomis pagrįstus sprendimus, reikalaujančius mažiau priežiūros. Ypač dizainerės rekomenduojami yra potinkiniai maišytuvai, nes tuomet pagrindinė maišytuvo dalis slepiama sienoje, o matomai daliai reikia mažiau priežiūros. Taip pat dizainerė siūlo rinktis šlifuoto metalo maišytuvus, kurie paprasčiau valomi.
„Savo namuose vonios kambaryje rinkomės potinkinius maišytuvus, o svečių WC – paprastą. Po kurio laiko jau apgailestavome, kad nepasirinkome potinkinių abiejose patalpose, – pasakoja Aušrinė. – Taip, jie yra brangesni, bet naudojimo patogumas ir paprasta priežiūra gana greitai atperka šias investicijas.“
Dizainerė pripažįsta, kad tiek išskirtiniai matiniai ar spalvoti vonios įrangos paviršiai, kurie dabar itin madingi, tiek technologijos nėra pigūs, bet vonios kambarys įrengiamas ne vieneriems metams, todėl ir investicijos jam reikalingos didesnės.
Bekontaktės technologijos – jau čia pat
Iki šiol vyravę visuomeniniuose tualetuose, bekontakčiai maišytuvai ryžtingai žengia ir į namų erdvę. Dar praeitų metų pradžioje „New England Journal of Medicine“ atliktas tyrimas parodė, kad koronaviruso dalelės gali išgyventi iki trijų dienų naudojant nerūdijantįjį plieną ir plastiką, iki 24 valandų – ant kartono ir apie keturias valandas – ant vario. Tad, pasak Paulo Flowerso, vandens technologijos prekės ženklo „LIXIL“ vyriausiojo dizaino vadovo, bekontakčių gaminių, tokių kaip tualetai ir maišytuvai, paklausa auga, nes architektai siekia užkirsti kelią koronavirusui plisti jų pastatuose. Tai gali sumažinti pavojų užsikrėsti virusais, kurie gali išgyventi ant paviršių. Namų savininkai vis labiau domisi ir bekontakčiais klozetais.
„Praeitų metų pradžioje matėme smarkiai kylantį bekontakčių gaminių, valdomų jutikliais, poreikį, taip pat kojinio pedalo ar alkūnės paspaudimu, – tvirtina P. Flowersas. – Architektai ir pastatų savininkai vis dažniau nurodo šiuos gaminius, tokių paklausimų sulaukiame ir iš pavienių klientų, kurie oro uostuose, viešbučiuose ir kitose viešosiose erdvėse matė jutikliais valdomus gaminius.
Mes turime klientų, kurie kreipiasi į mus prašydami pakeisti jų pastatų maišytuvus į bekontakčius. Įmonės nori užtikrinti savo darbuotojų saugą, o higiena yra vienas svarbiausių aspektų.“
Atsižvelgdami į augantį poreikį, gamintojai į rinką paleidžia vis daugiau bekontakčių gaminių, tarp jų – maišytuvų, dušų ir tualetų. Kai kuriuose klozetuose-bidė jau yra dangčiai, kurie atsidaro ir užsidaro automatiškai, taip pat automatizuotos plovimo, džiovinimo ir praplovimo funkcijos.
„Eini į vonios kambarį, o tualeto dangtis pakyla automatiškai, – sako P. Flowersas. – Po naudojimo jis praplauna ir užsidaro pats, todėl nereikia gaminio liesti rankomis. Šis pažangus tualetas taip pat nereikalauja tualetinio popieriaus.“ Anot dizainerio, nors yra medžiagų, atsparesnių bakterijoms ir virusams, galiausiai geriausias būdas sumažinti taršą – pašalinti kontakto poreikį.
Dizainerė A. Šeibelienė.
Žvilgsnis į ateitį – išmanieji klozetai?
Pirkdami kompiuterį, mes nesirenkame vakarykščio modelio, o norime, kad jis tarnautų mums bent kelerius metus, todėl kreipiame dėmesį į jame įdiegtas pažangiausias inovacijas. Panašus požiūris turėtų būti ir renkantis santechnikos įrangą, juolab kad čia technologinės naujovės nesivysto žaibo greičiu, palyginti su kompiuterinėmis ir įrangos nereikia taip dažnai keisti.
„Jei naudojate technologiją tik dėl jos pačios, manau, kad tai nėra svarbu, – sako P. Flowersas. – Bet jeigu jūsų įžvalgomis pagrįstos inovacijos atsiranda gaminyje, tai gali būti tikrai naudinga. Vonios kambarys pamažu keičiasi, jame vietą pradeda rasti technologijos.“
Ateityje tualetuose, tikėtina, atsiras jutiklių, kad būtų galima analizuoti žmonių mitybos trūkumus ir siūlyti sveikesnės mitybos idėjas, atsiras ir kvapų sugėrimo technologijos, taip pat ir bekontakčiai gaminiai, mitybos diagnozavimas. P. Flowersas taip pat pabrėžė tvarumo svarbą – tiriamas 3D spausdinimas, kad būtų galima sumažinti medžiagų švaistymą gamybos procese, taip pat technologijos, siekiant sumažinti vandens vartojimą.
PARTNERIO TURINYS
