Pirmadienį po kiek daugiau nei dvejus metus trukusios renovacijos visuomenei atveriamas Lietuvos zoologijos sodas Kaune.

Šia proga visą savaitę jame vyks filmų seansai, knygų pristatymai, edukacijos, teatriniai užsiėmimai, koncertas. Atidarymo šventėje lankytojai pirmą kartą galės pamatyti ir naujus į zoologijos sodą atkeliavusius gyvūnus.

Rekonstrukcija apėmė 80 proc. zoologijos sodo. Jos metu pagerintos gyvūnų laikymo sąlygos, pastatyti septyni nauji pastatai, senuose atliktas remontas, atnaujinti gyvūnų voljerai, įkurtos naujos erdvės lankytojams, darbuotojams, sutvarkyti takai, įrengtos vaikų žaidimo aikštelės, įkurtas egzotariumas su edukaciniu centru, o teritorijoje iškilo apžvalgos bokštas su liftu.

Lietuvos zoologijos sodo direktorė Gintarė Stankevičė taip pat atkreipė dėmesį, kad zoologijos sodas tapo visiškai pasiekiamas lankytojams su negalia: jie galės pasinaudoti tiek pritaikytu taku, tiek liftu, keliančiu tarp žemutinės ir aukštutinės sodo dalies.

Viena brangiausių ir išskirtiniausių naujovių – zoologijos sode įkurtas egzotariumas: beveik 3 tūkst. kv. metrų dydžio pastatas, skirtas šilumamėgiams gyvūnams, surikatoms, ropliams, varliagyviams bei vabzdžiams.

Kaip pasakojo egzotariumo skyriaus kuratorė Alma Pikūnienė, čia taip pat atsirado dvi ekspozicijos – dykumų ir džiunglių – kur lankytojai galės pasivaikščioti visai čia pat gyvūnų.

„Anksčiau mes neturėjome atvirų erdvių, kur betarpiškai lankytojas galėtų patekti į gyvūno namus. Dabar turime dvi tokias ekspozicijas“, – sakė ji.

Dykumų erdvėje lankytojams įrengtas medinis takelis, vedantis per vidurį patalpos. Gyvūnams skirtos zonos atitvertos kuoliukais ir virvėmis. Virš lankytojų skraido garsiai čirškiančios papūgos, o skersai takelio ropoja didžiuliai pentinuotieji vėžliai.

„Tai nėra kontaktinis zoologijos sodas, gyvūnai nėra liečiami, nėra glostomi. Nėra imami ant rankų, bet žmogus gali eiti ir matyti tą gyvenimą gyvūno iš labai arti“, – pabrėžė kuratorė.

Pasak jos, atnaujinus veiklą, šiose zonose budės darbuotojai ir savanoriai, be to, veiks kameros, kurios „nuolat stebės ir gyvūnus, ir lankytojus, kad visi gražiai sugyventų“.

A. Pikūnienės teigimu, naujosios sąlygos yra nepalyginamai geresnės nei prieš rekonstrukciją: oro sausinimas ir drėkinimas, stoglangiai, apšvietimas leidžia atkurti kiek įmanoma panašesnes į natūralias sąlygas.

Lietuvos zoologijos sodas iš pagrindų renovuotas nebuvo nuo pat veiklos pradžios 1938 metais. Jo infrastruktūros atnaujinimo projekto vertė siekia 24 mln. eurų.

BNS