2021-ųjų birželio pradžioje pradėtos sostinės Naugarduko gatvėje įsikūrusių Vilniaus lenkų kultūros namų priestato statybos baigtos. Projektą įgyvendinusi darnios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ keturių aukštų pastate įrengė patalpas kavinei ir viešbučiui, teatro salę, Lenkijos televizijos „TVP Wilno“ studiją. Vilniaus lenkų kultūros namų priestatas taip pat turi požeminę ir antžeminę automobilių stovėjimo aikšteles, sutvarkytą šalia esančią infrastruktūrą, o viso užsakymo vertė siekė virš 10 mln. eurų, rašoma įmonės pranešime spaudai.
Atliekant rekonstrukcijos darbus, bendrasis Vilniaus lenkų kultūros pastato plotas išplėstas nuo 6 tūkst. kv. m iki daugiau kaip 10 tūkst. kv. m. Pastačius naują priestatą, taip pat sutvarkyta aplinka – šalia esantis skveras, atnaujintos sostinės Kauno ir Naugarduko gatvių šaligatvių dangos.
Pastato teritorijoje įrengtos 86 automobilių stovėjimo vietos, kurias vairuotojai ras tiek požeminėje, tiek antžeminėje aikštelėse. Šalia pastato yra sumontuotos 2 elektromobilių įkrovimo stoteles bei beveik 30 stovėjimo vietų dviračiams.
Pirmajame Vilniaus lenkų kultūros namų priestato aukšte įrengta kavinė, antrojo aukšto patalpose – viešbutis, trečiajame pastato aukšte – universalios paskirties teatro salė. Viršutinėje priestato dalyje įrengtos modernios beveik 600 kv. m. televizijos studijos patalpos, o iš viso čia dirbti nuo šiol galės beveik pusšimtis darbuotojų, lankytis – daugiau nei 300 svečių.
„Užbaigus darbus, sostinės centre duris atveria patogios, šiuolaikiškos ir visos bendruomenės bei verslo poreikiams atviros erdvės. Vilniaus lenkų kultūros namai yra ne tik svarbus šalies kultūrinio gyvenimo centras, bet ir ypač reikšmingas nacionalinės partnerystės objektas. Dėl modernių ir išbandytų sprendimų darbai vyko sparčiai ir sklandžiai. Šis išskirtinis ir modernus pastatas tęsia milžinišką potencialą turinčio sostinės Naujamiesčio rajono konversiją ir suteikia galimybes dirbti šiuolaikinius standartus atitinkančiose patalpose“, – sako „YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis Vanagas.
Vilniaus lenkų kultūros namų statybos truko beveik dvejus metus, o rangovas projektui atrinktas vykdant tarptautinį konkursą, kuriame dalyvavo Lenkijos ir Lietuvos įmonės.
Naujojo priestato projektą parengė įmonė „Statybos inžinierių konsultantų biuras“, pastato architektūros darbai patikėti architektams Gintarui Čaikauskui ir Miroslawui Szejnickiui.
Vilniaus lenkų kultūros namai yra viena didžiausių lenkų tautinės mažumos institucijų Lietuvoje. Ji organizuoja bendruomenės kultūrinį gyvenimą, vienija daugiau kaip 30 visuomeninių organizacijų, čia įsikūrusi Lenkijos televizijos „TVP Wilno“ studija, viešbutis. Šio pastato plėtra įgyvendinta prabėgus dviem dešimtmečiams nuo centro įkūrimo 2001-aisiais.
5 komentarai. Leave new
Taigi, laikė save lietuviais, o ne lenkais. Beje, istorikas M.Balinskis, matyt, taip pat nelaikė savęs lenku, mokėjo savo protėvių lietuvišką kalbą- savo lenkų kalba rašytuose raštuose įterpdavo posakių lietuviškai , straipsnius pasirašinėdavo slapyvardžiais Auszlawis ( Aušlavis-lietuvių ir prūsų dievaitis), Mokitinis ( Mokytinis) Usztaritois (Užtarytojas, Užtarėjas). Lietuvių literatūros klasikė Žemaitė ( Julija Žymantienė) berods, tik būdama dvidešimties , išmoko savo protėvių lietuvišką kalbą, iki tol kalbėjo lenkiškai.
Tuo metu didelė dalis save laikiusių lietuviais kalbėjo lenkiškai.
Yra tokia 1835 m. išleista istoriko M.Balinskio knyga ” Vilniaus miesto statistinis aprašymas (Opisanie statystyczne miasta Wilna) „, jos 61 puslapyje rašoma maždaug taip- „Vilniaus gyventojai pagal kilmę yra lietuviai, rusai, vokiečiai ir žydai. Kitų genčių gyventojų tiek mažai, kad atskiro skyriaus sudaryt jie negali”.
polona.pl/item/opisanie-statystyczne-miasta-wilna,Nzk4/37/#info:metadata
Tuo tarpu vien Vilniuje lenkų virš 80 tūkstančių 🙂
Įdomu, ar Lenkijos sostinėje Varšuvoje yra Lietuvių kultūros namai? Berods , Lenkijoje gyvena apie 30 tūkstančių lietuvių,o lietuvių kilmės asmenų yra nepalyginamai daugiau.