Justina GRAINĖ

Vasaros pradžioje Kaune duris atvėrė išskirtinis pastatas itin svarbus visai Lietuvos medicinai – Kauno klinikose pradėjo veikti Branduolinės medicinos tyrimų centras. Tai pirmas tokio tipo tyrimų centras ne tik Lietuvoje, bet ir visose Baltijos šalyse, todėl jo statyboms buvo keliami itin aukšti reikalavimai.

Ambicingi projekto pasiūlymai Branduolinių medicinos tyrimų centrui nusvėrė ekonominį taupumą

Išskirtiniam pastatui užsakovai pasirinko stačiakampę formą. Projektavimo darbus objekte vykdęs „JAS“ architektūros studijos architektas Virginijus Juozaitis sako, kad iš viso užsakovui buvo pateikti 3 pastato variantai. Architektas neslepia, jog buvo netikėta tai, kad bus pasirinktas ambicingiausias, o ne ekonomiškiausias variantas.

„JAS“ komanda su projektu pradėjo dirbti jau prasidėjus statybos darbams, todėl pastato formos keisti jau nebuvo galima, tačiau architektai pateikė naują projektinių pasiūlymų projektą, iš naujo buvo atlikta ir viešinimo procedūra.

Viena svarbiausių projekto ašimi tapo ciklotrono įrengimas, naudojamas preparatams gaminti. Jie daugiausia bus naudojami onkologiniams susirgimams, kardiologinėms ir neurologinėms ligų diagnozuoti. Naujoji infrastruktūra tarnaus gaminant vaistus ir taip atvers naujas galimybes šalies medicinai.

Reikalinga įranga padiktavo nukeliamo stogo sprendimą

„Pastato paskirtis yra išskirtinė – tokios paskirties pastatų Kauno klinikų teritorijoje daugiau nėra, todėl norėjosi šį unikalumą atspindėti ir architektūriškai. Deja, projektavimo darbai prasidėjo jau turint projektinių pasiūlymų projektą, kuris ir padiktavo pastato stačiakampę formą. Visgi siekėme, kad pastatas patrauktų dėmesį ir keltų susidomėjimą. Kadangi pastato formos keisti nebuvo galima, pasiūlėme tą susidomėjimą sukelti išskirtinės formos langais.

Daug įspūdžio pastatui suteikia ir naktinis apšvietimas LED šviestuvais. Dieną pastatas primena technologinį pastatą, o naktinis apšvietimas pastatą daro pastebimą ir išskirtinį. Taip jis skiriasi iš aplinkinių gydomosios paskirties pastatų“, – sako architektas V. Juozaitis.

Architektas neslepia, kad projektuojant gydymo įstaigas visuomet sunku įgyvendinti išskirtinius architektūrinius sprendimus, nes daugiausia dėmesio čia skiriama ne pastatui, o medicininei įrangai. Iššūkis šiame projekte buvo ir tai, kad medicininė įranga montuojama jau pastačius pastatą, ji negali būti montuojama dalimis. Tam, kad negabaritinė ir sunki įranga būtų sumontuota tinkamai, pastatui suprojektuotas nukeliamas stogas. Ant jo taip pat įrengta saulės elektrinė.

Tyrimų centras su reaktoriumi

Dar vienas objekto išskirtinumas – tyrimų centre esantis reaktorius, dėl kurio objektui buvo keliami aukščiausi saugumo reikalavimai. Tai lems, kad pacientams laisvai patekti tik į registratūrą, o toliau pastate judėti jie galės tik lydimi medikų.

„Centre visos durys įrengtos su su saugos kodais ir suskirstytos pagal apsaugos ir švarumo klases. Pastate taip pat yra tokių patalpų, kurios yra ypač sterilios, o aparatūra jose dengta švino plokštėmis. Taip pat yra ir tokių patalpų, į kurias patekimas galimas tik per tambūrus ar šliuzus. Tai patalpų tipai, kuriose neuždaręs vienų durų, neatidarysi kitų. Čia yra viršslėgis, neleidžiantis galimiems nepageidaujamiems elementams pasklisti po pastatą kritiniu atveju“, – pasakoja architektas.

Kraštovaizdžio architektūra tyrimų centre: išsaugojo žinomų medikų sodintas pušis

Išskirtinių sprendimų pareikalavo ir pastato vieta. Tyrimų centrui buvo iš anksto numatyta konkreti vieta dėl numatytų pastato jungčių su kitais pastatais. „Numatyta statybos vieta buvo šalia Kauno klinikose gerai žinomų pušų, kurias sodino garsūs medikai. Kadangi ne viena ir ne dvi pušys pateko į rizikos zoną, jas reikėjo persodinti, tai atlikta sėkmingai su specialia įranga. Nors miesto aplinkosaugininkai teigė, kad pušys pražus, atsitiko visiškai priešingai – tai tik parodo, kad reikia pasitikėti technologijomis“, – sako architektas V. Juozaitis.

Kalbėdamas apie objekto išskirtinumą, architektas prisipažįsta, kad dirbti su šiuo projektu reikėjo pasisemti naujų žinių. Tai pirmas toks tyrimų centras Baltijos šalyse, todėl specialistai neturėjo patirties ir buvo sudėtinga rasti, su kuo pasikonsultuoti. „Geriausias rezultatas buvo pasiektas viso dirbusio kolektyvo pastangomis. O rangovas „VA statyba“ net vyko pas reaktoriaus sudėtinių dalių gamintojus, kad susipažintų su realia įranga ir jos veikimo principais“, – sako architektas.

Lietuvos medicinai svarbiame objekte – inovatyvūs sprendimai

Pirmajame Baltijos šalyse Branduolinių tyrimų centro projekte generalinė ranga buvo patikėta įmonei „VA Statyba“.

Svarbiausias darbas buvo ciklotrono bunkerio statyba, kuri išsiskyrė tuo, kad reikėjo įrengti iki 1,8 m storio monolitinio gelžbetonio sienas bei perdangą. Ciklotrono bunkerio angos kamščio betonavimas turėjo būti itin tikslus, nes pagal radiacinės saugos reikalavimus negalėjo būti didelių tarpų tarp betono konstrukcijų. Kamštis buvo liejamas esamoje perdangos konstrukcijoje ir specialių domkratais ištrauktas pasiekus reikiamą betono stiprį.

Kadangi statyba buvo vykdoma medicinos įstaigos teritorijoje, generalinis rangovas skyrė daug dėmesio aplinkos tvarkai, o triukšmingiausi darbai buvo vykdomi tik dienos metu ir užbaigti iki 17 val.

Statinys po statybų sėkmingai integruotas į visą Kauno klinikų veiklą su visomis bendromis inžinerinėmis sistemomis. Statinio vėdinimo sistema buvo integruota į bendrą Klinikų BMS sistemą, kad jų specialistai galėtų matytų net menkiausius nukrypimus nuo nustatytų normų eksploatacijos metu.