2016 metais Lietuvos ekonomika, nepaisydama pasaulio finansų rinkas drebinusių „Brexit“ ar JAV rinkimų rezultatų, vystėsi nuosekliai. Nekilnojamojo turto (NT) rinka Lietuvoje taip pat buvo gerokai aktyvesnė nei prieš metus ir rodikliais priartėjo prie 2007-ųjų.

NT pirkimo-pardavimo sandorių skaičius augo visuose segmentuose. Vilniuje butų sandorių skaičius augo 13,3 proc., iki 11 023 sandorių, ir tapo rekordiniu per visą Lietuvos NT rinkos istoriją.

Verslo centrų segmente didžiausią aktyvumą taip pat demonstravo sostinė. 2016 metais buvo atidaryti 5 nauji verslo centrai, rinką papildę 86 200 kv. m nuomojamo ploto. Užbaigus visas statybas, bendras vakansijų rodiklis sostinėje išaugo nuo 3,4 proc. iki 4,8 proc.

Sandėliavimo patalpų rinka teigiamus rodiklius išlaikė tik Vilniuje, o Kaune ir Klaipėdoje vakansijų skaičius išliko apie 11–13 proc.

2016-aisiais Lietuvos ūkį į priekį vedė įsibėgėjęs vartojimas, o pramonės rodikliai atrodė kiek prasčiau – ypač tą pajuto inžinerinių statinių statytojai, nes šiame sektoriuje buvo itin jaučiamas ES lėšų stygius.

Būsto rinka:

Sostinėje šiuo metu yra didžiausia tikimybė sulaukti būsto kainų augimo, nes, greta „pigių pinigų“ aplinkos faktoriaus, pakankamai stiprūs fundamentalūs rodikliai, tokie kaip didėjantis gyventojų bei darbo vietų skaičius, gana sparčiai augantys atlyginimai ir pan.

„Vilniaus būsto rinką nuo kainų perkaitimo iš dalies gelbsti NT plėtotojai, kurie aktyviai į rinką paleidžia naujų projektų taip amortizuodami galimą rinkos kaitimą“, – teigia „Inreal“ analitikas Robertas Žulpa. Anot jo, vystytojai 2016 metais Vilniuje buvo labai aktyvūs – pirminei NT rinkai pasiūlė apie 4090 butų, t. y. apie 12,1 proc. daugiau nei 2015 metais.

Vystytojų pardavimai taip pat augo 12,4 proc., lyginant su 2015 metais – buvo parduota apie 4140 naujų butų. Pirminėje rinkoje parduotų butų skaičius buvo didžiausias per pastaruosius 9 metus ir vos 5 proc. mažesnis nei piko metu, 2007-aisiais.

Bendras neparduotų (laisvų ir rezervuotų) butų lygis sostinės pirminėje rinkoje sumenko iki maždaug 4120. „Inreal“ skaičiuojamas naujos statybos butų likvidumo rodiklis šiais metais laikosi žemiau 1, t. y. vystytojai gali tikėtis vidutinio dydžio projektą realizuoti per mažiau nei metus, o tai skatins nuosaikiai augti pardavimo kainas.

Per 2016 metus naujos statybos butų kainos didėjo visuose segmentuose: ekonominėje klasėje – 8,9 proc. (iki 1420 eurų už kv. m), vidutinėje – 2,3 proc. (iki 1735 eurų už kv. m), o prestižinėje – net 11,3 proc. (iki 2825 eurų už kv. m).

Kituose miestuose 2016 metais būsto rinka taip pat buvo gerokai aktyvesnė nei prieš metus. Kaune, Klaipėdoje, Palangoje, Neringoje mažiausiai dešimtadaliu daugėjo NT sandorių, vystytojai buvo dar aktyvesni – rinkai pasiūlė keliais kartais daugiau naujų butų, buvo stebimas jų kainų kilimas. Nors fundamentalių priežasčių kituose miestuose augti NT rinkoms yra mažiau nei Vilniuje, tačiau, panašu, kad ir ten taip pat pradeda veikti „pigių pinigų“ efektas.

Komercinio NT segmentas

2016 metais Vilniuje buvo atidaryti 5 nauji verslo centrai, taip pat vyko dar bent dešimties verslo centrų statybos. Nauji verslo centrai per 2017 metus rinką papildys dar apie 78 400 kv. m nuomojamo ploto, iš kurių apie 25–40 proc. atidarymo dieną greičiausiai bus dar neišnuomota, todėl vakansijų lygis 2017 metų pabaigoje gali šoktelti iki 8–12 proc. ar net daugiau. Toks kiekis naujų patalpų neabejotinai augins vakansijų rodiklius, todėl nuomos kainos augimo artimiausiu metu nereikėtų tikėtis.

Kaune per 2016 metus buvo atidaryti du nauji verslo centrai, kurie rinkai pasiūlė 4100 kv. m biurų ploto. Laikinojoje sostinėje laisvų plotų rodiklis metų pabaigoje, lyginant su atitinkamu laikotarpiu 2015 metais, sumažėjo beveik 1 proc. ir siekė 3,7 proc. Per 2017–2018 metus Kaune bus pasiūlyta 69 080 kv. m nuomojamo ploto, todėl, tikėtina, jog vakansija 2017 metų pabaigoje gali išaugti iki 5–10 proc.

2016 metus Klaipėdoje buvo atidarytas 2000 kv. m ploto verslo centras. Bendras vakansijų lygis uostamiestyje 2016 metų pabaigoje siekė 11,9 proc. ir per metus sumažėjo – 0,3 proc. Per 2017 metus Klaipėdoje planuojamas vieno naujo verslo centro atidarymas, rinką papildysiantis apie 2000 kv. m nuomojamo ploto.

2016 metais šalyje buvo atidaryti trys nauji ar išplėsti prekybos centrai – du Vilniuje ir vienas Kaune. Nors prekybos centrų vakansijos yra minimalios, o ekonominės sąlygos prekybos centrų plėtrai jau kurį laiką išlieka palankios, plėtotojai į šį segmentą investuoja atsargiai. „Visų pirma, tai gana rizikingas segmentas, kadangi Lietuvos mažmeninės prekybos rinka yra santykinai nedidelė, prekiaujama ne pirmo būtinumo prekėmis, be to, vis daugiau iššūkių įprastinei prekybai kelia augantis internetinių parduotuvių populiarumas, tad ilgalaikėje perspektyvoje prekybos centrų ploto poreikis gali net mažėti“, – prognozuoja R. Žulpa.

Pramonės segmente 2016 metais buvo užbaigtos dviejų logistikos centrų statybos: Vilniuje („Woodline“ 6800 kv. m) ir Klaipėdoje („VPA Logistics“ 17 500 kv. m). 2017 metais Vilniuje planuojama baigti bent 3 nuomai skirtų logistikos centrų statybas, kurie rinką papildys apie 30 000 kv. m.

Sandėliavimo patalpų nuomos segmente 2016 metais didžiuosiuose šalies miestuose buvo stebimas nežymus vakansijų mažėjimas, tačiau tik vieninteliame Vilniuje neišnuomotų plotų vos keli procentai. Tuo tarpu Kaune ir Klaipėdoje dėl atsilaisvinusių patalpų ir naujos plėtros vakansijų rodiklis siekė 11–13 proc. o tai, anot „Inreal“ analitikų, yra rimtas signalas, kad sandėliavimo rinka šiuose miestuose darosi perteklinė, ypač kai panašus vakansijų rodiklis jau kurį laiką nesikeičia.

2017–2018 metais viešbučių plėtra Lietuvoje bus kaip niekada aktyvi. Į Lietuvos rinką įžengs tokie prestižiniai ir gerai žinomi tarptautiniai viešbučių prekių ženklai kaip „Hilton“, „Marriot“, „Design hotels“ ir kt., kurie turėtų pagerinti Lietuvos įvaizdį tarptautinėse rinkose.

Anot „Cobalt“ teisininko Simo Paukščio, NT rinka nepateikė nelauktų teisės naujovių ar staigmenų. „Vienos iš prioritetinių sričių NT rinkoje toliau išlieka teritorijų planavimo ir statybos teisėtumo klausimai bei būsto pirkėjų teisės. Jau nuo šių metų pradžios įsigaliojo teisės aktų pakeitimai, kuriais Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija gavo gerokai platesnius įgaliojimus. Remiantis priimtomis pataisomis VTPSI nustačius, jog statybos yra atliekamos savavališkai, ir išdavus privalomąjį nurodymą nelegaliai statomą statinį nugriauti, statytojui tokių veiksmų neatlikus per nurodytą terminą, statybų inspektoriai gali perduoti privalomąjį nurodymą vykdyti antstoliui nesikreipdama į teismą“, – komentavo „Cobalt“ NT srities teisininkas Simas Paukštys.

Anot teisininko, prie šių pakeitimų atsiradimo neabejotinai prisidėjo ir Prezidentės kritika dėl institucijų neveiklumo bei ypač dažnai spaudoje publikuoti didelio masto statybos teisės pažeidimai valstybinėje žemėje.