Intensyvus pasiruošimas naujam startui – taip šiuo metu galima apibūdinti pasenusių daugiabučių atnaujinimo procesą. Daugelis savivaldybių įvertina atliktus darbus, analizuoja situaciją ir rengia naujus projektus, tvirtina kvartalinės renovacijos programas. Tikimasi, kad per žiemą bus visiškai pasiruošta įgyvendinti naujus projektus ir pavasarį statybininkų pastoliai bus montuojami prie kelių šimtų daugiabučių namų visoje šalyje.
Ekonominio naudingumo kriterijus pasitvirtino
Skirtingose savivaldybėse tenka spręsti skirtingus klausimus, susijusius su daugiabučių modernizavimu. Visgi vienas bendras bruožas yra – gyventojai pajuto renovacijos naudą, abejingų lieka vis mažiau. Tačiau nerimą keliančių klausimų gyventojai projektų administratoriams užduoda dar nemažai.
Kelios istorijos, susijusios su nepatikimomis statybų bendrovėmis, pasėjo daug nerimo gyventojams. Dažnas jų baiminasi, ar renovacijos procesas vyks sklandžiai, ar statybininkai nepridarys broko, ar nebankrutuos nebaigus darbų.
Nors gyventojus nuo tokių netikėtumų saugo teisės aktuose numatytos garantijos ir draudimai, kai kurios savivaldybės rado būdų, kaip iš anksto apsisaugoti nuo nesklandumų.
Daugiabučius namus Kėdainių rajone administruojančios įmonės laikinai direktoriaus pareigas einantis Alvydas Kleiva pasidžiaugė, kad pastaraisiais metais neturėjo jokių nesklandumų su renovacijos darbus atliekančiomis statybų įmonėmis.
„Mes jau kuris laikas pasirinkome modelį rangos darbus pirkti ne pagal mažiausios kainos, o pagal ekonominio naudingumo kriterijų. Tai tikrai pasiteisino. Pasirinkus patikimus rangovus, šie darbus atlieka ne tik kokybiškai, bet ir greičiau, nei numatoma projektuose, o tai leidžia gyventojams greičiau džiaugtis lauktu rezultatu, nebijoti artėjančios žiemos“, – pasakojo A. Kleiva.
Jam yra tekę girdėti istorijų, kai namus renovuojantiems gyventojams teko susidurti su nepatikimais statybininkais. Kėdainiuose tokių atvejų nepasitaikė. Jeigu iškyla kokių techninių klausimų, visuomet diskutuojama ir ieškoma sprendimų. Dažnai gyventojai ir patys būna viską išanalizavę, pasikonsultavę su kaimynais, kurie jau baigę atnaujinti namus ir gali duoti tinkamų patarimų.
„Renkantis rangovus reikėtų paanalizuoti jų patikimumą. Nereikia bijoti pažiūrėti į įmonės patirtį rinkoje, įvertinti jos metinę apyvartą, pasiteirauti, koks personalas dirba“, – patarė A. Kleiva.
Su nepatikimais rangovais teigia nesusiduriantis ir Jonavoje daugiabučius namus administruojančios įmonės daugiabučių namų administravimo skyriaus vedėjas Mindaugas Stanišauskas. Mat ir jonaviškiai vadovaujasi pirmiausia ekonominio naudingumo, o ne mažiausios kainos kriterijumi.
„Žinoma, visada galimas žmogiškasis veiksnys, padaroma kokių nors klaidų. Tačiau nebepasitaiko, kad statybininkai nereaguotų į pastabas ir tų klaidų neištaisytų. O apie bankrutuojančius rangovus jau nebekalbu, nėra taip, kad būtų palikti nebaigti atnaujinti namai“, – sakė M. Stanišauskas.
Anot jo, gyventojai nesirenka ne tik pigiausias paslaugas siūlančių statybos įmonių, bet ir pigiausių renovacijos sprendimų. Visuomet pasvarstoma, kokias galima įdiegti papildomas priemones energijai taupyti.
Renkasi patikimesnius sprendimus
Paklausti, kokiais principais renovuodami daugiabučius vadovaujasi Alytaus gyventojai, renovacijos procesą prižiūrintys specialistai vieningai sutaria – dzūkai gerai supranta, kad šykštuoliai moka du kartus. Alytiškiai, nenorėdami to daryti, rinkdamiesi medžiagas ir sistemas, pirmiausia įvertina, ar jos ilgai tarnaus, ar nesudėtinga bus suremontuoti atsiradus gedimui, ar tinkamai atliks savo funkcijas.
Alytaus miesto savivaldybės daugiabučius administruojančios įmonės inžinierė statybininkė Dalė Raguckienė atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu bemaž visų renovuojamų namų gyventojai renkasi ventiliuojamąją fasado šiltinimo sistemą, nors ji ir yra brangesnė. Žmonės palygino, kad ši sistema efektyvesnė, yra didesnė galimybė pasirinkti spalvinių variantų, ji paprasčiau remontuojama.
Anot specialistės, daugiabučius namus, ypač aukštesnius, labai veikia oro sąlygos. Vykstant sušalimo ir atšilimo ciklui, konstrukcijos „vaikšto“ ir būta atvejų, kai apdailos tinkas dėl to sutrūkinėjo. O štai ventiliuojamosios sistemos su šiomis problemomis nesusiduria.
Alytaus mieste iš viso yra per 600 daugiabučių gyvenamųjų namų. Iki šiol čia atnaujinti 53 namai, o naujam renovacijos etapui parengta apie dešimt projektų.
Alytiškiai noriai įsirengia ir alternatyviuosius energijos šaltinius. Įgyvendinant renovacijos projektus, šešiuose namuose įrengti saulės kolektoriai karštam vandeniui ruošti. Dar viename name yra įrengtas šilumos siurblys oras – vanduo karštam vandeniui ruošti.
„Žmonės noriai investuoja į patikimumą, į energinį nepriklausomumą. Įdiegti šilumos siurblius svarsto ne vieno daugiabučio gyventojai, nes tokie sprendimai labai pasiteisina. Tai būtų kaip papildomas šildymo šaltinis, suteikiantis galimybę dar daugiau taupyti“, – sakė D. Raguckienė.
Nusimato prioritetus
Patikimas priemones renovacijai renkasi ir marijampoliečiai. Marijampolės savivaldybės Turto valdymo skyriaus vedėja Birutė Domarkienė atkreipė dėmesį, kad gyventojų apsisprendimui renovuoti namus ir energijos priemonių pasirinkimui didžiausią įtaką daro kaimynystėje atnaujinti daugiabučiai.
„Kai pamatoma, kad kaimynai gyvena gražesniame name, daug sutaupo mokėdami už šildymą, neatsispiriama galimybei gyventi taip pat ar dar geriau“, – žmonių aktyvumu pasidžiaugė B. Domarkienė.
Marijampolėje daugiabučių namų renovacijos projektus administruojančios įmonės modernizavimo padalinio vadovas Donatas Jankevičius sakė, kad, rinkdamiesi priemones namui atnaujinti, gyventojai jau ne visada žiūri į mažiausią kainą, o įvertina ir patikimumą, ilgaamžiškumą, inovatyvumą.
„Žmonės daug klausinėja ir apie atsinaujinančiuosius energijos šaltinius. Yra keletas namų, kurių gyventojai įsidiegė saulės kolektorius karštam vandeniui ruošti. Galima pasidžiaugti, kad kai žmonės apsisprendžia pritarti renovacijos projektui, pasirenkamos ne tik standartinės energijos taupymo priemonės, bet ir papildomos, pavyzdžiui, norima atnaujinti vidaus šildymo sistemas“, – sakė D. Jankevičius.
Specialistai įsitikinę, kad pasikeitusi gyventojų mąstysena. Anksčiau jie taupydavo renovacijai pasirinkdami pigesnes priemones, atsisakydavo atsinaujinančiųjų energijos šaltinių. Dabar irgi taupo, tik jau kitaip – nusimato prioritetus ir pasirenka tokias medžiagas, kurios būtų patikimos, tarnautų ilgai ir nereikėtų išlaidauti remontuojant.
Siekia atnaujinti visus namus
Druskininkų savivaldybė nuolat minima tarp renovacijos lyderių. Šių pozicijų neketinama užleisti ir ateityje. Negana to, Druskininkai sieks, kad mieste nebeliktų nė vieno nerenovuoto senos statybos daugiabučio.
Druskininkų savivaldybėje iš viso yra 274 daugiabučiai gyvenamieji namai. Iš jų šiuo metu renovuota 90 daugiabučių namų, o naujam renovacijos etapui parengti net 27 projektai. Druskininkų savivaldybė yra patvirtinusi kvartalinę energinio efektyvumo didinimo programą. Būtent joje ir numatyta atnaujinti visus savivaldybės teritorijoje esančius daugiabučius namus.
Pagal minėtą programą Druskininkų savivaldybės teritorija suskirstyta į šešis kvartalus, kuriuose daugiabučiai namai ir kiti pastatai bus atnaujinami vadovaujantis Kvartalų energinio efektyvumo didinimo projektų parengtais sprendiniais. Keturi kvartalai yra miesto teritorijoje ir du – dviejose seniūnijų teritorijose.
„Kvartalinės renovacijos modelis – tikrai progresyvus. Juk renovuojant grupę pastatų paprasčiau suvaldyti visą procesą. Taip gaunama didesnė nauda ne tik gyventojams, bet ir visam miestui, kai, baigus renovuoti namus, savivaldybės iniciatyva sutvarkoma ir atnaujinama visa infrastruktūra, net iki šildymo ar dujotiekio trasų“, – sakė Druskininkų savivaldybėje daugiabučius administruojančios įmonės Projektų administravimo vadovas Tomas Staskevičius.
Anot jo, Druskininkų gyventojų noras modernizuoti savo būstą tikrai nesumažėjęs. Jie aktyviai dalyvauja susirinkimuose, pritaria projektams ir nori kuo greičiau viską pradėti.
Laukiama proveržio
Kiek kitokia situacija Visagine – jį galima pavadinti renovacijos antirekordininku. Iki šiol į daugiabučių modernizavimą energetikų mieste žiūrėta labai abejingai – atnaujintas vos vienas namas.
Daugiabučius namus Visagine administruojančios įmonės vadovas Erlandas Galaguzas priežasčių tokiai situacijai paaiškinti ilgai negalvojo. Anot jo, visaginiečiai ilgus metus buvo pripratinti šilumą gauti pusvelčiui. Mat veikiant atominei elektrinei daugiabučiai namai buvo šildomi už simbolinę kainą naudojant jėgainės perteklinę šilumą.
„Kita priežastis – anksčiau demonstruotas skeptiškas ir miesto valdžios požiūris į renovaciją. Užuot skatinus gyventojus jos imtis, buvo skelbiama apie sudėtingą procesą, apie didelius ir nepakeliamus įsipareigojimus finansų įstaigoms, apie didžiules investicijas ir abejotiną jų grąžą. Gyventojai dar prisimena tokias valdininkų kalbas ir yra įsitikinę jų teisingumu. Dabar reikia dėti labai daug pastangų, kad žmonių nuomonė pasikeistų“, – sakė E. Galaguzas.
Visgi jis tiki, kad situaciją pavyks pakeisti. Šiuo metu Visagine investiciniai planai parengti trims planuojamiems renovuoti daugiabučiams. Dar laukiama gyventojų pritarimo, bet tikimasi, kad procesas pajudės. Tuomet Visagine jau bus teigiamų pavyzdžių, kurie, manoma, užkrės ir kitus gyventojus atnaujinti savo būstą, sykiu – ir miestą.
RĖMĖJO TURINYS
