Norvegijoje teko matyti visiškai elementarios formos daugiabučių, tačiau tam, kad nesilaikytų sniegas, jų stogams panaudotos skardinės detalės. Sprendimas – paprastas, tačiau tai jau visai kitokia architektūrinė išraiška: nauja spalva, tūris, koloritas“, – pasakojo V. Jankūnas.
Vokietijoje studijavusį architektą sužavėjo naujesnės statybos Berlyno daugiabučiai, kurių stogai pritaikyti viešosioms gyventojų reikmėms. „Kadangi žemės sklypas mažas, architektų sprendimas buvo apželdinti stogą: sukurtos jaukios, estetiškos erdvės, kuriose žmonės pramogauja, kepa kepsnius, vaikai saugiai žaidžia. Jautiesi tarsi nuosavo namo kieme. Tokiam stogui įrengti naudojamas bitumas, speciali membraninė medžiaga. Žinoma, dėl to projektas pabrangsta, tačiau rezultatas tikrai to vertas. Tokia bendra erdvė ant stogo ne tik sukuria pridėtinę namo vertę, bet ir stiprina čia gyvenančių žmonių socializaciją“, – pastebėjo architektas V. Jankūnas.
Architekto M. Morkūno nuomone, tokie projektai galėtų būti sėkmingai įgyvendinami ir Lietuvoje, statant nedidelius 20–30 šeimų skirtus daugiabučius. „Nesame Čikaga ar Londonas, kur ant 20 arų sklypo reikia iškelti 20 aukštų namą. Tačiau iki tokio suvokimo mums dar reikia užaugti, turi iš esmės pasikeisti mūsų žmonių mentalitetas“, – konstatavo pašnekovas.

Temos: Andrė Baldišiūtė, Daugiabučių stogai, Stogų apželdinimas, Žalieji stogai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Fill out this field
Fill out this field
Įveskite tinkamą el. pašto adresą.

Susiję straipsniai
Susiję straipsniai