• ruukki
  • tikkurila
  • ruukki
  • tikkurila

2014 rugsėjo 3 d.

Nors esminiai stogo konstrukcijos reikalavimai susiję su funkcija, būtų sunku paneigti, kad šis elementas yra reikšminga statinio įvaizdžio dalis. Estetiniuose penktojo pastato fasado sprendimuose atsispindi nemažai informacijos – nuo finansinių statytojo išgalių iki požiūrio į architektūrinę išraišką apskritai.
Ne tokių senų laikų realybę, kai statybinių medžiagų asortimentas buvo labai skurdus, dar liudija šiferio lakštais nukloti pastatų stogai. Šiuolaikinis pasirinkimas, technologijos ir statytojams, ir architektams atveria neribotų galimybių.

Architektės Andrės Baldišiūtės teigimu, šiandien kalbėti apie vienokias ar kitokias stogų dangų madas būtų neprasminga. Pašnekovės žodžiais, kūrėjo apsisprendimą naudoti tam tikrą medžiagą pirmiausia lemia tai, kas tinka konkrečiai namo formai ir koncepcijai.
„Žinoma, kai koks nors gamintojas pristato naujovę, kuri, be visa kita, dar ir pigi, iškart daug kas ja susigundo. Tačiau vargu ar galima užtikrintai sakyti, kad tai yra madinga. Bent jau mes projektuodami renkamės tai, kas architektūriškai svarbu pastato tūriui. Kartais reikia, kad objektas susilietų su gretima aplinka, kartais – kad joje išsiskirtų, būtų kitoks, pabrėžtų savo individualumą“, – kalbėjo architektų studijos „DO architects“ kūrėja.
Architektas Vitalijus Jankūnas vizualinius stogų sprendimus pirmiausia sieja su bendru kontekstu. „Tam tikras tendencijas išskirčiau atitinkamomis zonomis. Pavyzdžiui, tokioje saugomoje teritorijoje kaip Kuršių nerija dominuos čerpės, šiaudai, senamiestyje – vėlgi čerpės, periferijoje atrasime eklektinę fantaziją, gausybę įvairiausių dangų, prabangesniuose kvartaluose jau stebėsime tikrą architektūros išraišką ir tokias medžiagas kaip skalūnas, čerpės, žalvaris ir pan.“, – vardijo studijos „Kūnas“ kūrėjas V. Jankūnas.

Genialumas – paprastumas
Anot architektų, net ir seniai užmirštos ar iš pirmo žvilgsnio paprastos, standartinės medžiagos profesionalo rankose gali suskambėti naujai – ir būtent tai kuria pridėtinę architektūros vertę.
„Stogui esame naudoję medinę dangą – fasado medžio apdaila tapo tarsi stogo tąsa. Jis buvo įrengtas terasos principu – vanduo nuteka jau ant ritininės stogo dangos, kuri yra po medine. O prie medinio fasado esame derinę cinkuotą skardą, kuri turbūt yra pati pigiausia medžiaga, kokia gali būti naudojama stogui dengti. Tačiau kartu ji – estetiška, gryna, vizuali“, – teigė „DO architects“ atstovė A. Baldišiūtė.
Kaip vieną įdomesnių matytų pavyzdžių V. Jankūnas įvardijo Suomijoje veikiantį paukščių stebėjimo centrą. „Šio statinio ir stogo, ir fasado apdailai panaudoti šiaudai. Medžiaga – senovinė, tačiau forma – šiuolaikinė. Arba kitas pavyzdys – Klaipėdos senamiestyje Danės krantinėje ties senaisiais sandėliais architektas Algimantas Kančas suprojektavo pastatą, kurio fasadui ir stogui panaudojo tą pačią medžiagą – lygias glazūruotas čerpes. Šalia pastatytas kitas pastatas, kurio architektai fasadui pasirinko plytas, o stogui – čerpes. Dvi lyg ir vienodos formos, panašios medžiagos, tačiau skirtingi architektūriniai sprendimai. Kuris atspindi šiuolaikinę architektūrą, novatoriškumą? Be abejonės, A. Kančas“, – dėstė V. Jankūnas.
Pašnekovo teigimu, sveikintina, kad pastaruoju metu gamintojai ir pardavėjai vis labiau atsigręžia į gamtą, į natūralios kilmės medžiagas – nauja prasmė suteikiama medžiui, akmeniui, čerpėms.

Komentarai

Nemokami mokymai architektams ir inžinieriams
statyba ir architektura
archicad