Penktuoju pastato fasadu vadinamas stogas šiuolaikinėje statyboje jau nebėra tik viena statinio atitvarų, kuri saugo nuo aplinkos poveikio. Šis daugelio projektuotojų pamėgtas architektūrinio eksperimentavimo elementas įgauna vis daugiau panaudojimo ir pritaikymo būdų. Kinta viskas – pradedant funkcija, forma ir baigiant medžiagiškumu, tvarumu.

Sprendimus diktuoja ne tik kontekstas

Architekto Remigijaus Bimbos teigimu, svarbu ne tik paties kūrėjo idėja, filosofija – projektavimo sprendimus pirmiausia diktuoja pastato lokacija, o projektuotojo užmojus neretai įrėmina užsakovo įgeidžiai, galiausiai – ekonominis išskaičiavimas.

„Žinoma, konteksto aspektas labai reikšmingas. Jei kalbame apie labai urbanizuotą teritoriją su šiuolaikiniais pastatais, galbūt čia labiausiai tiks objektas plokščiuoju stogu ar toks kontekstas padiktuos kitą atitinkamą idėją. Jeigu tai bus senamiestis, vėlgi teks paisyti šios vietos charakteristikos su jai būdingomis formomis ir medžiagiškumu“, – sakė specialistas.

Pasak architekto, šiandien ypač atkreiptinas dėmesys į opią problemą – vizualinį stogų užterštumą.

„Ypač tai aktualu naujai statybai. Nes dabar atrodo, kad visi, kas tik netingi, stengiasi ant stogo sukrauti visą ventiliacinę, šaldymo ir pan. įrangą. Tokių pavyzdžių turime gausybę, vienas jų – prekybos centro „Panorama“ pastatas Vilniuje“, – pažymėjo pašnekovas.

[su_quote cite=”Remigijus Bimba”]Jei nori estetiškai parodyti tą penktąjį pastato fasadą, reikia ieškoti kompromiso. Tad pagirtini tie projektai, kuriuose techninė dalis integruojama į pastatą.[/su_quote]

Medžiagiškumo amplitudė labai plati

Anot architekto R. Bimbos, reikėtų įsisąmoninti, kad miestai, gyvenamosios teritorijos matomi ne tik stovint ant žemės, bet ir pakilus į aukštesnes vietas ar iš paukščio skrydžio.

„Jei nori estetiškai parodyti tą penktąjį pastato fasadą, reikia ieškoti kompromiso. Tad pagirtini tie projektai, kuriuose techninė dalis integruojama į pastatą. Vėlgi šiuo klausimu būtinas susitarimas su užsakovu, nes įprastai visi nori turėti kuo daugiau naudingojo ploto, kurį būtų galima išnuomoti ar parduoti“, – pripažino specialistas.

Šiuolaikinis statybos, apdailos medžiagų pasirinkimas ir technologijos tiek statytojams, tiek architektams atveria faktiškai neribotų galimybių, tad išskirti vienokias ar kitokias penktojo pastato fasado dangų madas būtų sudėtinga. Specialistų teigimu, apsisprendimą naudoti tam tikrą medžiagą pirmiausia lemia tai, kas tinka konkrečiai namo formai ir koncepcijai.

„Kalbant apie medžiagiškumą, amplitudė yra labai plati – nuo įvairiai interpretuotų tradicinių stogams naudojamų medžiagų, pavyzdžiui, ypač plonų čerpelių ar metalo dangos, iki, atrodytų, stogui visai netinkamų medžiagų, tokių kaip medis, kuris nebeatlieka hidroizoliacijos funkcijos, nes po juo įrengiamas atskiras hidroizoliacijos sluoksnis“, – komentavo architektų studijos „Noarchitects“ vadovaujantis par tneris, architektas Markas Grinevičius.

Saulės baterijos, integruotos į čerpes

Žinoma, jautriose teritorijose tenka paisyti tam tikrų apribojimų. Antai, sostinės senamiestyje remontuojant pastatų stogus, turi būti išsaugoma originali danga, o jei ji nėra išlikusi, turi būti atkurta danga, remiantis istoriniu charakteriu ir tyrimų išvadomis (čerpėmis, variu, dažyta skarda, jei šios medžiagos originalumą patvirtina tyrimai).

Vieno pastato stogo danga turi būti vienalytė, negalima naudoti skirtingų pagal formą ar dydį dangos medžiagų. Atstatant stogo dangą, išimtiniais atvejais gali būti naudojami tradicinių medžiagų pakaitalai, bet jų vizualinių savybių skirtumai nuo tradicinių turi būti pastebimi tik apžiūrint iš labai arti.

Anot architekto M. Grinevičiaus, pastaraisiais metais vis aktualesni tampa ir tvarumo aspektai. „Saulės baterijos, net ir integruotos į čerpes, ar šilumos kolektoriai ant stogo nėra naujiena. Tačiau galima paminėti ir „low-tech“ sprendimą, pavyzdžiui, pastato su apželdintu stogu kondicionavimo įrenginiams reikia daug mažiau galios nei pastato, kurio stogas dengtas juoda hidroizoliacine medžiaga“, – atkreipė dėmesį pašnekovas.

Specialistų teigimu, vadinamieji žalieji stogai, kurių tradicijos ypač puoselėjamos Skandinavijos šalyse, taip pat Vokietijoje, Šveicarijoje, už įprastas dangas efektyvesni ne vienu parametru. Tokie apželdintieji stogai ne tik vėsina pastatus, kai karšta, taigi, pagerina ir saulės baterijų darbą – kai stogas neįkaista, jos veikia maksimaliai efektyviai, bet ir yra šiltesni, užtikrina geresnę garso izoliaciją, valo orą nuo taršos. Be to, ekstensyvaus tipo žalieji stogai su nedideliu substrato sluoksniu ir apželdinimu nereikalauja specifinės priežiūros.

[su_quote cite=”Remigijus Bimba”]Šiandien ypač atkreiptinas dėmesys į opią problemą – vizualinį stogų užterštumą.[/su_quote]

Ant stogo – poilsio ir gamtos oazė

Specialistai pripažįsta, kad Lietuvos individualiųjų namų statyboje vis dar vyrauja šlaitiniai stogai, kurie daugeliui asocijuojasi su tradicijomis, jų tęstinumu. Plokštieji, arba sutapdintieji, stogai ėmė populiarėti kartu su moderniu judėjimu. Tačiau, anot architekto M. Grinevičiaus, šiuolaikinės medžiagos leidžia varijuoti įvairesnėmis formomis arba „ištirpdyti“ aiškias ribas tarp stogo ir fasado.

Tad kaip vieną ryškiausių pastarojo meto tendencijų specialistai nurodo gerokai sumažėjusius stogų parapetus – siekiant kiek galima labiau išgryninti pačią formą, neretai nebelieka ribos, kur stogas, o kur fasadas. Technologinės galimybės leidžia „izoliuoti“ lietvamzdžius ir įgyvendinti kitus sprendimus, kurie suteikia galimybę sukurti tarsi vienalytį pastatą ir maksimaliai išryškinti jo tūrį, idėjos esmę.

Architektų studijos „Noarchitects“ vadovaujančio partnerio M. Grinevičiaus teigimu, intensyviai užstatant sklypus, ypač miestų centruose, pastatų stogai įgauna ir platesnių pritaikymo funkcijų.

„Stogas gali būti naudojamas poilsiui ir pramogoms, pavyzdžiui, žaisti badmintoną ar krepšinį, taip pat rekreacijai – gausiai apželdinta poilsio vieta bendruomenei ar darželis ekologiškoms daržovėms auginti ir pan.“, – teigė pašnekovas.

Be to, šios bendrosios erdvės ant daugiabučių namų stogų sukuria ne tik pridėtinę paties pastato vertę, bet ir stiprina gyventojų bendruomeniškumą, socializaciją. Vis dėlto specialistai sutinka, kad tokiomis plokščiųjų stogų galimybėmis Lietuvoje vis dar naudojamasi vangiai. Įprastai šie stogai traktuojami kaip nenaudojama, nematoma, tad ir estetinių sprendimų nereikalinga statinio plokštuma.

[su_box title=”Taip pat skaitykite:” style=”soft” box_color=”#eeeeee” title_color=”#000000″ radius=”0″ class=”dotdotdot”] [su_posts id=”124991″ posts_per_page=”2″ tax_operator=”0″ order=”desc” ignore_sticky_posts=”yes”][su_posts template=”templates/teaser-loop.php” tax_term=”163″ tax_operator=”2″ offset=”1″ order=”asc” orderby=”id” ignore_sticky_posts=”yes”][/su_posts] [/su_box]

Straipsnis paskelbtas žurnale „SA.lt“ (Statyba. Architektūra) | 2018 rugpjūtis.