Dar nuo renesanso laikų vizualumas ima viršų mūsų gyvenime. Ne išimtis ir architektūros laukas, ypač po to, kai modernistai įtvirtino abstrakcijos viršenybę, kai architektūra buvo redukuota į formų, linijų ir proporcijų žaismą.
Šiuolaikiniai architektūros projektavimo įrankiai, tokie kaip 3D modeliavimas, vizualizacijos ir planai, taip pat skatina architektus labiau susitelkti į regėjimą, nes šie įrankiai visų pirma orientuoti į vizualius aspektus. Tai sukuria situaciją, kai kiti pojūčiai, tokie kaip lytėjimas, klausa ar uoslė, yra nuvertinami arba visai pamirštami. Toks vienpusiškas požiūris į erdvę riboja architektūros galimybes ir dažnai kuria aplinką, kuri nėra draugiška arba suprantama žmonėms su skirtingais pojūčių suvokimo būdais.
Kaip sugrąžinti kitas jusles į miesto aplinkos kūrimą? Kartais reikia nedaug – tiesiog atsigręžti į šalia esančius žmones, kurie savo gyvenime pasitelkia kitas jusles.
Apie tai – belgų architekto, hum. m. dr. Peterio-Willemo Vermeerscho paskaitoje „Enriching our understanding of architecture through disability experience“ („Turtinant mūsų supratimą apie architektūrą per neįgaliųjų patirtį“) (paskaita anglų k.).
Pasak lektoriaus, jei architektai atsižvelgia į kūną, jie linkę iš jo išvesti matematines proporcijas, standartą arba funkcinius matmenis, nekreipdami dėmesio į kūniškas pastato patirtis. Šioje paskaitoje gilinasi į urbanistinę aplinką kitaip, nei įprasta architektūros lauke – atsižvelgdamas į tai, kaip konkretus žmogus ją patiria. Paskaitoje daugiausia dėmesio bus skiriama asmenims, turintiems jutiminių ar fizinių sutrikimų, nes jie gali identifikuoti pastato savybes, kurių architektai gali nepastebėti. „Atsižvelgdami į negalią turinčių žmonių patirtis, parodysiu, kad architektūra yra ne tik matoma, bet ir patiriama visais pojūčiais, – sako Peteris-Willemas. – Tokiu atveju, estetika gali įgyti platesnę prasmę. Toks žiūros kampas leidžia geriau suprasti, kas yra architektūra.“
Šioje paskaitoje Peteris-Willemas Vermeerschas pristatys teorinę sistemą, kuri sieja multisensorinės architektūros projektavimą ir negalios patirtį, pagrįstą kultūriniu negalios modeliu. Jis pasitelks ir pavyzdžius iš praktikos: aptars dviejų architektų, tapusių aklaisiais ir tęsiančių praktiką, darbą kaip šio architektūros ir negalios santykio atskaitos tašką. Taip pat lektorius pristatys muziejaus kūrimo procesą, kuriame neįgalieji atliko naudotojų / ekspertų vaidmenį. Pastarasis atskleidžia, kaip kartu su vartotojais / ekspertais analizuojamas pastatų lankymas multisensoriniu būdu ir kaip organizuojamos multisensorinės muziejaus erdvės bendro projektavimo metu.
Paskaitoje laukiami visi: tiek architektai profesionalai, tiek kraštovaizdžio ar paveldo specialistai, sociologai, psichologai, politikai, žmonės, neabejingi savo aplinkai, ateičiai.
DATA: visi besidomintys kviečiami paskaitas žiūrėti nuotoliniu būdu 2024 m. spalio 8 d., antradienį, 11.00 val. (registracija nuo 10.30 val.).
TRUKMĖ: 2 ak. val.
VIETA: paskaita vyks nuotoliniu būdu ZOOM konferencinėje platformoje (užsiregistravusieji pakvietimą gaus el. paštu). Registruotis būtina. Registracija
Programa:
10.30–11.00 Registracija ZOOM platformoje
11.00–12.30 „Enriching our understanding of architecture through disability experience“ („Turtinant mūsų supratimą apie architektūrą per neįgaliųjų patirtį“) (paskaita anglų k.) (lekt. hum. m. dr. Peteris-Willemas Vermeerschas; moderuoja Aida Štelbienė)
12.30–12.45 klausimai/ atsakymai
Renginys nemokamas.
Nuotolinių paskaitų ciklą „Pojūčių turtinga architektūra“ pristato Architektūros kokybės vystymo asociacijos su partneriu sa.lt, finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir UAB „JUNG Vilnius“.
***
Ciklo „Pojūčių turtinga architektūra“ paskaitas moderuoja Karolina Jašinskaitė, Aida Štelbienė.
Kviečiame žiūrėti pirmos ciklo paskaitos – architekto, Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premijos laureato, prof. Audriaus Ambraso paskaitos „Architektūrą būtina patirti“:
Visos ciklo paskaitos skelbiamos čia.
Organizatorius: Architektūros kokybės vystymo asociacija
Partneris: portalas sa.lt („Statyba ir architektūra“)
Ciklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir UAB „JUNG Vilnius“.