Vis dėlto šiandien požiūris į efektyvų būstą gerokai pasikeitęs, nors namo kaip dėžutės stereotipas – vis dar paplitęs. Anot NPNA vadovo, užsienyje lietuviai, kitaip nei mūsų šalyje, pasyviųjų sertifikuotų namų yra pastatę nemažai.

„Kalbant apie pastato formą, efektyvaus energijos naudojimo aspektu parankiausia rinktis rutulio formą. Kubo forma įprastesnė sprendžiant šilumos tiltų problemą“, – aiškino A. Vaičiulis. Vienas esminių pasyviųjų namų reikalavimų – itin mažos energijos sąnaudos. Per metus jos turi siekti ne daugiau kaip 15 kilovatvalandžių vienam kvadratiniam metrui.

„Palyginti su kitų standartų reikalavimais, pasyviojo namo standartas – paprasčiausias ir aiškiausiai apibrėžtas: apšiltintas pastato apvalkalas, konstrukcija be šilumos tiltelių, pastato sandarumas, vėdinimo sistema, pastato orientacija. Laikantis šių principų, galima pastatyti pasyvųjį namą, o jo architektūrinei išraiškai šie reikalavimai neturės didesnės įtakos“, – sakė A. Vaičiulis.

Seminaro dalyvius ypač domino pasyviojo namo sertifikavimo procesas ir šio proceso kaina.

Parengė Kristina BUIDOVAITĖ