Top Baneris

Pastatų energinio efektyvumo didinimas duoda rezultatų ir Vokietijoje, ir Lietuvoje

2015 sausio 23 d.
Pasidalykite straipsniu

Gyvenant tokioje klimato juostoje, kokioje yra Lietuva, šilumos išsaugojimo klausimas yra itin aktualus, susijęs ne tik su komfortu, bet ir su finansais. Šaltuoju periodu per neapšiltintų pastatų išorę ne tik į aplinką išsiskiria šilumos energija, bet ir švaistomi pinigai – mokesčių mokėtojų, jei kalbame apie visuomeninius pastatus, arba šeimos, jei kalbame apie privatų būstą.

Nors šios problemos analizių ir diskusijų Lietuvoje apstu, visada verta susipažinti su kitų šalių patirtimi. Ja Vilniuje pasidalijo ekspertai iš Vokietijos: chemikas dr. Siegfriedas Kernas, daugiau kaip 30 metų dirbantis polistireninio putplasčio pramonės srityje, ir inžinierius Ulrichas Meyeris, šiltinimo medžiagas sertifikuojantis specialistas. Vokietijos polistireninio putplasčio asociacijos nariai pastatų šiltinimo patirtimi dalijosi Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Lietuvos polistireninio putplasčio asociacijos ir Lietuvos statybos inžinierių sąjungos surengtoje viešoje paskaitoje.

Šilumos švaistymas gali turėti įtakos visam pasauliui

Dėl daugiabučių kiaurų stogų, nesandarių langų, vėjo perpučiamų sienų išleidžiamos milžiniškos sumos šildymui, iš visų mokesčių mokėtojų kišenių mokamos kompensacijos. Šiam reikalui per metus Lietuvoje skiriama beveik 200 mln. litų.

Pasak dr. S. Kerno, pastatų šiltinimo tema labai aktuali ir Vokietijoje. Pastaruoju metu čia namų ūkiai sunaudoja 28 proc. visos energijos, t. y. tiek pat kiek pramonė ar visas transporto sektorius. Daugiausia namų ūkyje energijos išeikvojama pastatams šildyti.

Vis dėlto šilumos išsaugojimo klausimas opus ne tik Vokietijoje, Lietuvoje ar kitose panašios geografinės padėties valstybėse – tai globalesnė problema.

„Šiandien šilumos laidumas – tai ne vien išlaidų, finansavimo, bet ir klimato kaitos klausimas. Šilumos išteklių išsiskyrimas turi įtakos ir pasauliniam atšilimui. Pastatų modernizavimas yra viena priemonių, galinti prisidėti prie klimato kaitos mažinimo. Ją taikant kompleksiškai su kitais metodais galima pasiekti teigiamų rezultatų“, – dėstė S. Kernas.

Nors vokiečiai lenkia, situacija Lietuvoje gerėja

Pasak U. Meyerio, Vokietijoje iš 18 mln. gyvenamųjų namų tik 5 proc. atitinka energijos reikalavimus.

„Vokietijos valdžia yra iškėlusi tikslą iki 2020 metų sutaupyti 20 proc. šilumos energijos, iš jų 10 proc. – dėl pastatų renovacijos, iki 2050 metų – 60 proc., iš jų 40 proc. – modernizuojant gyvenamuosius namus. Nuo 1977-ųjų iki dabar energijos taupymo reikalavimai vis griežtėja. Šios politikos rezultatas – aiški teigiama tendencija – žemyn besileidžianti kreivė, žyminti energijos sunaudojimą vienam žmogui“, – pasakojo U. Meyeris.

Lietuvoje irgi ryžtingai veikiama šia kryptimi. Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa – vienas didžiausių prioritetinių šalies projektų. Nuo 2013 metų šiltinimo skatinimu užsiimančios Būsto energijos taupymo agentūros naujausiais duomenimis, šiuo metu pradėti beveik 700 daugiabučių atnaujinimo darbai. Planuojama, kad iš jų 300 daugiabučių bus visiškai baigti ir priduoti dar šiais metais.

Tiek vienu metu atnaujinamų daugiabučių Lietuvoje dar nėra buvę. Palyginimui – per beveik dešimt programos gyvavimo metų Lietuvoje atnaujinta apie 500 daugiabučių. Panašios daugiabučių renovacijos apimtys turėtų išlikti ir artimoje ateityje.


Pasidalykite straipsniu
    Komentarai

    Rekomenduojami video