Top Baneris

Paskata atnaujinti daugiabutį – mažesnės kaimynų sąskaitos

2017 lapkričio 28 d.
Namo renovacijos
Pasidalykite straipsniu

Dviejų Kauno M. Riomerio gatvėje greta stovinčių daugiabučių gyventojai gauna itin skirtingas sąskaitas už šildymą – viename iš namų gyvenantys kauniečiai už šildymą moka dvigubai mažiau nei jų kaimynai.

Keturi aukštai, 32 butai, maždaug 1,5 tūkst. kvadratinių metrų plotas, pastatyti 1962 metais – sutampa beveik visos kaimyninių daugiabučių savybės. Lemtingas skirtumas atsirado tik pernai – penktuoju numeriu pažymėtas namas tuomet buvo iš pagrindų renovuotas.

Pasak bendorvės „Būsto valda“ direktoriaus Šarūno Eidinto, iki renovacijos, abiejų pastatų energinė klasė buvo vienoda – E. Specialisto teigimu, panašios buvo ir abiejuose namuose šilumos praradimo priežastys: ji „išeidavo“ per sienas, stogą, langus, perdangas virš nešildomų rūsių bei pogrindžių ir per pasenusią pastato šilumos sistemą, t. y. ilginius šiluminius tiltelius.

Praėjusių metų pabaigoje, užbaigus vieno iš namų renovaciją, jo energinė klasė pakilo iki C, o gyventojų gaunamos sąskaitos už šildymą sumažėjo vidutiniškai 45–55 proc.

„Iki renovacijos 5-ojo M. Riomerio gatvės namo gyventojai sunaudodavo netgi daugiau šilumos energijos nei jų kaimynai iš 3-iojo namo. Pavyzdžiui, šalčiausią 2015-ųjų metų mėnesį, sausį, šiandien jau renovuoto namo gyventojai sąskaitas gavo už suvartotus 32 tūkst. kilovatvalandžių, gyvenantieji gretimame name – už 22 tūkstančius“, – teigia Š. Eidintas.

m romerio g diagrama 1

Dviejų nerenovuotų Kauno daugiabučių suminis šilumos suvartojimas kWh, 2015 metais.

Šiandien situacija pasikeitusi iš esmės. Nerenovuoto namo butų savininkai 2017-ųjų sausį mokėjo už beveik 28 tūkst. kilovatvalandžių šilumos, o atnaujintu pastatu besidžiaugiantys jų kaimynai – vos už 15,5 tūkst. kilovatvalandžių.

Atnaujinus daugiabutį, šilumos sutaupymas pagerėjo visose probleminėse srityse: šilumos nuostoliai per pastato langus sumažėjo net 84 proc., renovavus visą šildymo sistemą – 41 proc., 22 proc. šilumos iššvaistymas sumažėjo per pastato stogą, 16 proc. – per sienas. Bendras šilumos suvartojimas kiekvienam gyvenamojo ploto kvadratiniam metrui, skaičiuojama, sumažėjo 42 proc.

m romerio g diagrama 2

Renovuoto ir nerenovuoto Kauno daugiabučio suminis šilumos suvartojimas kWh, 2017 metais.

Namo renovacijos metu buvo sutvarkytas pastato stogas, apšiltintos fasado sienos, pakeisti visi langai ir balkonų bei laiptinių durys, įstiklinti balkonai ir lodžijos, sutvirtintos jų konstrukcijos, iš esmės pertvarkytos ventiliacijos, šildymo ir karšto vandens sistemos. Butuose taip pat įrengtos individualios šildymo apskaitos sistemos.

Kol kas nerenovuoto M. Riomerio gatvės 3-iojo namo gyventojų taip pat laukia geresni laikai: šis pastatas jau kitais metais bus iš esmės atnaujintas ir taps toks pat taupus kaip kaimynystėje esantis.

Pasak Š. Eidinto, mažesnės sąskaitos – ne vienintelis renovacijos privalumas. Itin svarbu ir tai, jog po namo renovacijos reikšmingai išauga renovuotame pastate esančio buto vertė. Kaip teigia specialistas, daugelis atnaujintų namų gyventojų pabrėžia ir akiai malonią pastato išvaizdą, įkvepiančią imtis tolesnių gražios aplinkos kūrimo darbų.

„Paprastai renovacijos metu stiprėja gyventojų bendruomeniškumas, buriasi grupės, kurios imasi vis naujų iniciatyvų. Dažniausi gyventojų pageidavimai po renovacijos: suremontuoti laiptines, atnaujinti pašto dėžutes, sutvarkyti kiemo aplinką, įžeminti atliekų konteinerius, net suformuoti sklypą ir pastatyti kelio užkardą“, – pasakoja Š. Eidintas.


Pasidalykite straipsniu
Komentarai

Rekomenduojami video